Narkopolitikos kryžkelėje: „Boost Local Advocacy“ išvados

Lietuvoje vis dar dažnas mąstymas, kad bausmėmis grįstas požiūris gali išspręsti narkopolitikos problemas. Tačiau realybė kitokia – kriminalizavimas ypač smarkiai kenkia jauniems žmonėms, nesuteikia pakankamai resursų gydymui, o žalos mažinimą paliekame antrame plane. Mes, kaip ir daugelis tarptautinių ekspertų, matome, kad tokia politika ne tik neveiksminga, bet ir žalinga. Jungtinės Tautos ir kitos institucijos jau seniai sako tą patį – vietoje baudimo reikia rinktis įrodymais paremtus, į sveikatą orientuotus sprendimus, užtikrinant žmogaus teises.

Tarptautinio projekto „Boost Local Advocacy“, kurį vykdėme 2024-2025 m., tikslas – keisti visuomenės požiūrį į narkotikų politiką, renkant duomenis apie jaunimo požiūrį, apklausus ekspertus interviu metu bei organizuojant diskusiją dialogui įžiebti. Tai nėra tik pavienis projektas – tai dalis mūsų darbų siekiant kurti Lietuvą, kurioje narkotikų politika būtų paremta ne baime, o sveikata, prevencija ir pagarba žmogaus teisėms. Jei norime mažiau žalos – tiek sveikatai, tiek visuomenei – požiūrį reikia keisti iš esmės.

Pirma projekto dalis – apklausos

Projekto metu buvo įvykdytas dviejų dalių tyrimas – kiekybinė jaunimo apklausa ir interviu su ekspertais. Klausimai sutelkti į narkopolitikos, dekriminalizacijos temas, norint suprasti, koks yra jaunų žmonių ir ekspertų  požiūris į vykdomą narkotikų politiką Lietuvoje bei įvertinti dekriminalizacijos reikalingumą.

Šios projekto dalies tikslas buvo išsiaiškinti jaunų Lietuvoje gyvenančių žmonių (18-29 m.) požiūrį apie vykdomą narkotikų politiką Lietuvoje bei įvertinti dekriminalizacijos reikalingumą. Apklausos klausimai buvo suskirstyti į bendrus klausimus apie Lietuvos narkotikų politiką bei dekriminalizaciją.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunų žmonių narkotikų vartojimą pirmiausia mato kaip visuomenės sveikatos, o ne baudžiamosios teisės problemą. Visoje apklausoje šiuo klausimu jaunimo pozicija buvo labiausiai vieninga, pavyzdžiui, net 76 % apklaustųjų sutiko, jog valstybė turėtų daugiau investuoti į prevenciją. Ilgalaikės, prevencinės strategijos atrodo kur kas svarbesnės nei griežtos, tik pasekmes valdančios priemonės.

Dekriminalizacijos klausimu nuomonės išsiskyrė šiek tiek daugiau. Daugiau nei pusė respondentų (52 %) palaiko nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą, tačiau didesnis požiūrių skirtumas matomas tarp jaunesnių (18–19 m.) dalyvių. Nemaža dalis sutinka, kad tokia politika padėtų mažinti stigmą ir skatintų ieškoti pagalbos, tačiau nėra vieningos nuomonės, ar tai iš tiesų sumažintų vartojimą. Įdomu tai, kad selektyvi dekriminalizacija, pavyzdžiui, tik kanapių, sulaukia vidutinio palaikymo. Ko gero, nes visuomenės nuostatos dar tik formuojasi.

Net 66 % nepritaria griežtoms bausmėms kaip priemonei mažinti narkotikų vartojimą. Tai patvirtina, kad vis daugiau jaunų žmonių atsigręžia į humaniškus, žalos mažinimu ir visuomenės sveikata grįstus metodus.

Tyrimas atskleidė, kad informuotumas vis dar yra prastas. Daugelis apklaustųjų pripažino, kad jų žinios apie narkotikų įstatymus yra ribotos, o apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas (NPS) vidutinis žinių įvertis siekia vos 2,1 balo iš 10. Be to, 76 % mano, kad jų nuomonė neturi įtakos politiniams sprendimams, kas rodo žemą pilietinį įgalinimą ir nusivylimą sistema.

Apibendrinant, šis tyrimas atskleidė, kad jaunimas palaiko į sveikatą orientuotą politiką, išreiškia dekriminalizacijos, ypač mažų kiekių, palaikymą, tačiau nepasitki sistema ir stokoja edukacijos.

Ekspertų nuomonė

Jaunimo organizacijos, politikai ir mokslininkai bendradarbiaudami gali iš esmės pakeisti narkotikų politiką. Kai pilietinė visuomenė, ypač jaunimas, įsitraukia į viešą diskusiją ir aktyvizmą, atsiveria kelias pažangesniems, į sveikatą orientuotiems sprendimams. Mokslininkai pateikia faktus ir įrodymus, o politikai gali inicijuoti pokyčius įstatymuose. Jaunimo organizacijos čia veikia kaip tiltas tarp bendruomenių ir sprendimų priėmėjų: jos mobilizuoja viešąją nuomonę, dalijasi informacija, mažina stigmą. Tokia partnerystė tarp mokslo, politikos ir visuomenės yra raktas į ilgalaikius pokyčius, grįstus žmogaus teisėmis ir sveiku protu.

Buvo atlikti 5 interviu su įvairių sričių ekspertais:

• Dr. Mindaugas Lankauskas (teisininkas ir kriminologas, narkotikų politikos ir su narkotikais susijusios nusikalstamos veiklos ekspertas),
• Gabija Pakatiliūtė (Lietuvos jaunimo sąjunga „Žingsnis“),
• Medicinos toksikologas (lieka anonimu),
• Vytenis Andriukaitis (Europos Parlamento narys, istorikas, gydytojas),
• Artūras Rudomanskis (NVO „ Tolerantiško Jaunimo Asociacija“ atstovas).

Dekriminalizavimas kaip sveikatos strategija

Visi penki respondentai vieningai pritarė dekriminalizavimui kaip žmogaus teisėmis ir visuomenės sveikata pagrįstai reformai. Dr. Mindaugo Lankausko teigimu: „…jei į dekriminalizavimą žvelgsime per priklausomybės prizmę, visos medžiagos turėtų būti dekriminalizuotos“. Vytenis Andriukaitis pabrėžė: „Tų, kurie tampa priklausomi, negalima kriminalizuoti – kalėjimai negydo“. Toksikologas atkreipė dėmesį: „Mes, kaip medikai, turėtume atverti duris“. Artūras pridūrė: „Manau, kad dekriminalizavimas turi būti vykdomas kartu su strategija.“

Politinės kliūtys

4 iš 5 respondentų nurodė, kad didžiausia kliūtis yra politinė drąsa. G. Pakatiliūtė nurodė: „Ši tema yra jautri rinkėjams, todėl partijos vengia priimti sprendimus“. V. Andriukaitis iš dalies sutiko su teiginiu, kad „visuomenė yra arba pavargusi, arba mato tai kaip šiek tiek toksišką temą“, todėl šiuo metu parlamente vengiama dekriminalizuoti. Tačiau jis taip pat paminėjo: „Žinau, kad ši tema yra būtina – akivaizdu, kad turime pradėti, tačiau turime tai daryti subalansuotai, kad pasiektume rezultatų, o ne susipriešintume, išprovokuotume kultūrinį karą ir neišspręstume klausimo.“ Artūras R. pridūrė: „Tai palanki terpė politikams gauti balsų palaikant neigiamą įvaizdį.“

Paslaugų infrastruktūros trūkumas

Respondentai pabrėžė, kad dekriminalizavimas be prieinamos paramos sistemos gali iš tikrųjų pabloginti padėtį. Toksikologas teigė: „Dekriminalizavimas, nesuteikiant asmeniui jokios pagalbos, yra blogiau nei kriminalizavimas“. Artūras R. pabrėžė: „Neužtenka pakeisti statusą – reikia švietimo ir paslaugų“. Jis taip pat pridūrė: „Siūlyčiau iniciatyvas perkelti į nevyriausybines organizacijas ir jaunimo centrus, į kultūrą, meną…“

Tarptautinė praktika

2 respondentai (Lankauskas ir Andriukaitis) aktyviai rėmėsi Portugalijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo modeliais. M. Lankauskas išsamiai aptarė Portugalijos ir Nyderlandų modelius, o V. Andriukaitis juos palygino su Liuksemburgo ir Šveicarijos praktika. Jis taip pat paminėjo: „Žalos mažinimo paradigma keičia senąjį “karo su narkotikais„ požiūrį“.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalys ėmėsi įvairių narkotikų politikos reformų, ypač dekriminalizavimo srityje. Šios reformos dažnai siejamos su sveikata pagrįstu požiūriu į narkotikų vartojimą, o ne su baudžiamuoju persekiojimu. Toliau pateikiama keletas teigiamų narkotikų politikos pavyzdžių iš visos Europos.

• 2001 m. Portugalijoje dekriminalizuotos visos psichoaktyviosios medžiagos ir pradėtas vykdyti į vartojančio asmens sveikatą orientuotas modelis.
• Nuo XX a. pab. Nyderlanduose psichoaktyviųjų medžiagų rekreacinis vartojimas yra de facto dekriminalizuotas, tam tikromis aplinkybėmis toleruojamas ir narkotikų laikymas ir prekyba, plačiai taikomos žalos mažinimo praktikos.
• Nuo 2023 m. Liuksemburge legalizuotas kanapių vartojimas, laikymas, auginimas suaugusiems Liuksemburgo piliečiams (su tam tikrais apribojimais ir sąlygomis). Kitos psichoaktyviosios medžiagos yra nelegalios, tačiau politinė kryptis orientuota į sveikatos apsaugą, žalos mažinimą.
• Nuo XX a. pab. Šveicarijos politika paremta keturių pakopų strategija, kuri apima prevenciją, gydymą, žalos mažinimą, teisėsaugos apribojimus. Nors dauguma psichoaktyviųjų medžiagų yra nelegalios, priklausomybių gydymas, prevencija, edukacija, žalos mažinimo paslaugos yra Šveicarijos narkopolitikos prioritetas.

Respondentai vieningai sutaria, kad dekriminalizavimas turėtų būti įgyvendinamas kaip žmogaus teisėmis ir visuomenės sveikata grįsta strategija, tačiau tam būtina politinė drąsa ir stipri paslaugų infrastruktūra. Didžiausia kliūtis – politikų baimė imtis nepopuliarių sprendimų, ypač jautrių rinkėjams. Ekspertai pabrėžia, kad be prieinamos pagalbos sistemos dekriminalizavimas gali neduoti laukiamų rezultatų ar net pabloginti situaciją, todėl būtina derinti jį su švietimu, žalos mažinimo paslaugomis ir bendruomeninėmis iniciatyvomis.

Drug Policy in Crisis: Searching for Solutions

Gegužės 24-ąją Lukiškių kalėjime 2.0, Vilniuje, surengėme diskusiją, skirtą aptarti narkotikų politikos krizės sprendimus Lietuvoje. Narkopolitikos ekspertai, aktyvistai, politikos formuotojai, bendruomenių atstovai ir visi, norintys geriau suprasti žalos mažinimo bei dekriminalizacijos iniciatyvas aptarė veiksmingus modelius iš užsienio, mes pristatėme tyrimo rezultatus, o speciali viešnia iš Vokietijos, „My Brain My Choice Initiative“ (MBMC)* įkūrėja Philine Edbauer pasidalijo įžvalgomis apie kanapių legalizacijos procesą savo šalyje. Pasak jos, legalizaciją Vokietijoje pavyko pasiekti ne per vieną dieną, tačiau iniciatyva pasiekė lemiamą atspirties tašką tik susivienijus daugybei šalies nevyriausybininkų, mokslininkų bei politikų, kurie išplatino laišką, skirtą valdančiai koalicijai imtis veiksmų ir priimti mokslu paremtus narkopolitikos įstatymus.

Diskusijoje aptarta visuomenės ir specifiškai jaunimo skeptiškumo problema, apie kurią dalyviai pasidalino keliomis labai svarbiomis įžvalgomis. 2023 m. mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo iniciatyvai patvirtinti Seime pritrūko vos penkių balsų. Dekriminalizacijos šalininkus užplūdo didelis nusivylimas ir bejėgiškumo jausmas dėl tokio skaudaus pralaimėjimo. Iš kitos pusės, visi diskusijos dalyviai sutiko, jog reikia žutbūt nepamiršti ir kitos perspektyvos – Lietuvoje dar niekada nebuvome taip arti šio įstatymo priėmimo.

Mokslu pagrįstos narkopolitikos atstovai ir visa pilietinė visuomenė privalo nepasiduoti ir toliau palaikyti bei skatinti diskusijas apie dekriminalizacijos svarbą. Kiekybinė projekto apklausa bei pastarųjų rinkimų statistika parodė, jog daug Lietuvos jaunimo yra politiškai apatiški. Tai yra didžiulė problema, su kuria privalome kovoti visi. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog pilitiškumo skatinimas, ir svarbiausia, jaunimo įveiklinimas yra kritiškai svarbūs. Kiekvienas pozityvių pokyčių trokštantis žmogus gali prisidėti prie to vien kantriai ir argumentuotai diskutuodamas su kitaip mąstančiais artimaisiais ir draugais. Nors kova dėl žmogaus teisėmis pagrįstos politikos kartais atrodo alinanti, bet ji toli gražu nėra beprasmiška.

Klausimas, kurio negalime ignoruoti

Narkotikų politikos klausimas yra nepatogus, bet būtinas. Paliekant labiau pažeidžiamus visuomenės narius už borto, atsiskyrimas, socialinė nelygybė tik didėja, o tai daro žalą piliečių vienybei ir gerovei. Šį sentimentą patvirtina jaunų žmonių nusivylimas sistema, todėl kyla klausimas – ar vis dar svarbesni asmeniniai interesai ir saugios pozicijos, ar visgi jau laikas atidėti emocijas ir vieningai dirbti ties (realia) gerove?

Autoriai: Olga Grinko, Linas Tavaras

*„My Brain My Choice Initiative“ (MBMC) yra Vokietijos bendruomenės tinklas, pasisakantis už psichoakyvių medžiagų vartotojų ir nesmurtinės (non-violent) narkotikų prekybos dekriminalizavimą, taip pat už pasaulinio karo su narkotikais užbaigimą.