
Meskalinas
tradicinėje medicinoje dar žinomas kaip „kaktusas” arba, priklausomai nuo augalinės kilmės, peyote, San Pedro, huachumaIstorija
3,4,5-trimetoksifenetilaminas arba meskalinas yra ilgo veikimo haliucinogenas. Jis yra laikomas pirmuoju klasikiniu psichedeliku. Meskalinas randamas kai kuriuose Šiaurės ir Pietų Amerikos kaktusuose, taip pat gali būti sintetinamas.
Meskalinas yra viena iš seniausių psichoaktyvių medžiagų pasaulyje, naudojama apeigose ir tradicinėje medicinoje bent 10 tūkst. metų. Šiuo aspektu meskaliną lenkia nebent alkoholis. (5)

Dabartinės Meksikos ir JAV pietinių valstijų teritorijose įsikūrusios indėnų gentys jau prieš 5700 m. naudojo pejotlio kaktusą (angl. Peyote, lot. Lophophora williamsii) kaip enteogeną religinėse apeigose. (1) Psichoaktyvus pejotlio komponentas yra meskalinas. Ši tradicija išliko iki šių dienų. Siekiant ją apginti nuo valstijų įstatymų, draudžiančių pejotlio naudojimą, bei priešinantis bandymui atversti indėnus į krikščionybę, 1918 m. buvo įkurta Amerikos indėnų bažnyčia (angl. Native American Church), kurios 300 tūkst. narių laiko pejotlį šventu sakramentu ir priemone bendrauti su Didžiąja dvasia. (2) Federalinis „Karas su narkotikais” įvėlė šią praktiką į daugybę teisinių kovų, tačiau 1994 m. įsigaliojęs Religijos laisvės atkūrimo aktas (angl. Religious Freedom Restoration Act) galiausiai legalizavo pejotlio naudojimą tradicinėse religinėse apeigose. (3)

Pietų Amerikos tradicinėje medicinoje naudojamas kitas kaktusas, vadinamas San Pedro arba huachuma (wachuma). Pavadinimas „San Pedro” apima kelias skirtingas kaktusų rūšis iš Trichocereus ir Echinopsis genčių. Kai kurios iš jų kartais vadinamos angliškai Peruvian torch. Visų šių rūšių pagrindinis psichoaktyvus alkaloidas yra tas pats kaip pejotlyje – meskalinas. Archeologiniai radiniai rodo, kad šiuos kaktusus pradėjo naudoti dabartinėje Peru teritorijoje įsikūrusios gentys (4), ir kad ši tradicija gyvuoja bent 10 tūkst. metų. (5)
1896 m. vokiečių chemikas Arthur Heffter (6) izoliavo meskaliną kaip psichoaktyvų pejotlio komponentą. Heffter laikomas pirmuoju pasaulio „psichonautu” dėl to, kad pats išbandydavo savo išskirtas chemines medžiagas. Atrastą junginį jis pavadino Mezcalin dėl to, kad pejotlio kaktusas kartais klaidingai vadinamas meskaliu, nors nėra susijęs su to paties pavadinimo alkoholiniu gėrimu iš agavos sulčių.
1919 m. austrų chemikas Ernst Späth atrado būdą sintetinti meskaliną. (7) Nuo tada išaugo Vakarų mokslininkų susidomėjimas šia neįprasta medžiaga.
1950-aisiais meskalinas buvo plačiai naudojamas JAV ir Europos klinikiniuose tyrimuose. Psichiatrai pastebėjo, kad jo poveikis kartais primena psichozės simptomus. Tad buvo tiriama „psichotomimetinė” (psichozės imitavimo) hipotezė: kad šizofreniją ir panašius psichikos sutrikimus sukelia į meskaliną panašios cheminės medžiagos smegenyse. Dešimtmečio pabaigoje ši hipotezė jau nebuvo populiari, nes negalėjo paaiškinti tokio daugialypio medžiagos poveikio.
1957 m., kai Vakarų mokslininkai ieškojo, kaip geriau klasifikuoti meskaliną, LSD ir panašias psichoaktyvias medžiagas, anglų psichiatras Humphrey Osmond (8) pasiūlė naujadarą „psichedelikai” (iš graikų psychē – protas arba siela, dēlein – pasireikšti) kartu su idėja, kad būtų tiksliau šiuos junginius apibūdinti ne kaip „psichozės imitatorius”, o kaip cheminius raktus į kol kas mažai ištirtas žmogaus pasąmonės kerteles ir nepanaudotą proto potencialą. Naujasis terminas galiausiai prigijo.
1960-ųjų pabaigoje klinikiniuose tyrimuose meskaliną iš esmės pakeitė LSD. Pastarasis sukėlė panašų poveikį su kur kas mažesne doze. Tuo metu ir psichedelikų gatvės kultūra perėjo prie LSD kaip gerokai pigesnės alternatyvos.
1970 m. meskalinas kartu su kitais psichedelikais buvo įtrauktas į JAV Draudžiamų medžiagų sąrašą (angl. Schedule I). Po metų JAV pavyzdžiu pasekė Jungtinių tautų Psichotropinių medžiagų konvencija.
Veikimo mechanizmas
Kaktusai gamina meskaliną biosintezės būdu iš aminorūgšties fenilalanino. Meskalinas priklauso fenetilaminų klasei – tuo jis skiriasi nuo kitų klasikinių psichedelikų, kurie yra triptaminai.
Kaip ir kiti serotonerginiai psichedelikai, meskalinas stimuliuoja serotonino 2A tipo (5-HT2A) receptorius, ir tai lemia panašų į LSD arba psilocibino sukeliamą poveikį. Tačiau meskalinas taip pat pasižymi itin dideliu serotonino 2C tipo (5-HT2C) receptorių afinitetu – šie receptoriai slopina dopamino ir noradrenalino išsiskyrimą tam tikrose smegenų srityse, reguliuoja nuotaiką ir nerimą.
Išvaizda ir vartojimo būdas

Grynas meskalinas atrodo kaip smulkūs balti kristalai. Jis gali būti geriamas vandens tirpale arba prieš tai supilstomas į kapsules, kad nesijaustų nemalonus kartumas.
Meskalino turintys kaktusai vartojami įvairiais būdais (11). Švieži arba džiovinti kaktusų gabaliukai gali būti tiesiog kramtomi arba mirkomi vandenyje ir tada geriami. Taip pat gali būti geriamas šviežio kaktuso viralas (12) arba džiovinto ir sumalto kaktuso tirpalas.
Tiek sintetinis meskalinas, tiek ir meskalino turintys kaktusai yra labai kartūs, todėl vartojimą dažnai lydi pykinimas arba vėmimas.
Dozavimas ir toksiškumas
Gryno meskalino dozavimas (9):
- Lengvas poveikis: 100-200 mg
- Vidutinis poveikis: 200-300 mg
- Stiprus poveikis: 300-500 mg
- Itin stiprus poveikis: 500-700 mg
Dozavimas iš kaktusų nėra tikslus – tai reikalauja gerai išmanyti kaktusų rūšis bei jų paruošimo būdus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad 100 mg meskalino atitinka maždaug 3.3 g džiovinto pejotlio arba 6.6 g džiovinto San Pedro kaktuso (10), tačiau tikrasis meskalino kiekis priklauso nuo konkrečios kaktuso rūšies, amžiaus ir augimo sąlygų. Todėl dozavimas iš kaktusų paprastai atliekamas tradicinės medicinos kontekste, ir tą daro patyrę vedliai.
Poveikio trukmė
- poveikio pradžia: 45-90 min.
- poveikio trukmė: 10-12 val.
Po vartojimo praėjus 2-3 val. poveikis pasiekia piką, kuris trunka 4-6 val. (12)
Poveikis
Meskalino poveikis primena LSD arba psilocibino („magiškų grybų“) poveikį. Kai buvo lyginamos pacientų patirtys vartojant meskaliną ir kitus klasikinius psichedelikus klinikinėje aplinkoje, esminių skirtumų nepastebėta (14). Vienas ryškus skirtumas: meskalino „pakilimas“ iki piko yra lėtesnis, kaip ir „nusileidimas“. Pats pikas trunka ilgiau.
Psichonautų ataskaitose visgi pastebimi tam tikri meskalino „kelionių” ypatumai, lyginant su LSD ar psilocibinu: pavyzdžiui, teigiama, kad apymirtinė patirtis pasitaiko rečiau, o stimuliacija ir kūno pojūčiai labiau primena MDMA. (14)
Dažniausiai meskalinas vartojamas ceremonijose, neretai paremtose šamaniškomis Centrinės arba Pietų Amerikos tradicijomis. Tuomet subjektyvus poveikis labai priklauso nuo vedlių, muzikos ir t.t. Kaip ir su visais psichedelikais, itin svarbus nusiteikimas ir aplinka (angl. set and setting).
Maždaug savaitę po „kelionės“ pakartotinis meskalino vartojimas turi silpną arba neturi jokio poveikio. Ši tolerancija galioja ir kitiems serotonerginiams psichedelikams: LSD bei psilocibinui. Atitinkamai, jei LSD arba psilocibinas naudojami kelias dienas prieš meskaliną, meskalino poveikis būna silpnesnis.
Psichologinis poveikis
- Vizualinės haliucinacijos (užmerktomis ir atmerktomis akimis)
- Garsinės haliucinacijos
- Pakitęs laiko suvokimas
- Jautrumas muzikai
- Sustiprinta savistaba
- Euforija
- Empatija, bendrystės, meilės jausmas
- Prasmingumo jausmas
- Nuotaikų šuoliai
- Emociniai išgyvenimai, kurie gali būti džiaugsmingi arba skausmingi
- Nerimas, baimė
Fiziologinis poveikis
- Pykinimas, vėmimas (ypač pradžioje)
- Stimuliacija, skatinanti judėti
- Vyzdžių išsiplėtimas
- Šilumos arba šalčio bangos, aštrus dilgčiojimas ir kiti intensyvūs kūno pojūčiai
- Pojūtis, kad kūnas yra labai sunkus arba atvirkščiai – besvoris
- Raumenų spazmai
- Padidėjęs pulsas
- Pakilusi kūno temperatūra
Ilgalaikis poveikis
Nėra žinomos ilgalaikės meskalino vartojimo pasekmės ar rizikos, neskaitant tų, kurios potencialiai būdingos visiems psichedelikams. Pavyzdžiui, išliekamasis suvokimo sutrikimas dėl haliucinogenų vartojimo – retai pasitaikanti būklė, kai žmogui esant blaiviam pasikartoja suvokimo sutrikimai, patirti anksčiau vartojus haliucinogeną.
Meskalinas nesukelia priklausomybės. Abstinencijos simptomų nebūna netgi nutraukus reguliarų vartojimą. (15)
Sąveika su kitomis medžiagomis

Jeigu medžiagų tarpusavio sąveika nėra paminėta šiame skyriuje, tai nereiškia, kad jos nėra.
- Sąveika su tramadoliu gali sukelti traukulius.
- Sąveika su kanapėmis yra sunkiai nuspėjama ir gali būti netikėtai stipri.
- Sąveika su monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI) gali sukelti serotonino sindromą.
- Sąveika su kokainu, amfetaminu ar kitais stimuliantais gali būti nemaloni ir didina tikimybę kilti nerimui arba užstrigti minčių cikle.
Žalos mažinimas
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas visada yra rizikingas. Pagal LR įstatymus, vartojimas užtraukia administracinę, o bet kokio kiekio turėjimas – baudžiamąją atsakomybę.
Juodojoje rinkoje sunku rasti gryno meskalino, nes jo savikaina aukšta, ir jis ne toks populiarus kaip kiti psichedelikai. Todėl „meskalino” vardu dažnai parduodami pigesni fenetilaminai, pavyzdžiui, 2C-B, DOM arba NBOMe (12), tad ypač svarbu prieš vartojant medžiagą ištestuoti.
Atkreipk dėmesį, kad nuo bet kokių psichedelikų gali paūmėti šizofrenijos ir kai kurių kitų psichikos ligų simptomai. Jei visgi nusprendei vartoti, sek šiomis rekomendacijomis:
- Medžiagą vartok saugioje, ramioje aplinkoje.
- Gerai apgalvok intenciją, su kuria leidiesi į kelionę.
- Būk prižiūrimas patyrusio žmogaus, kuriuo pasitiki.
- Atmink, kad meskalino poveikis gali pasireikšti tik po valandos ar dviejų, o intensyvumas kyla lėtai, tad turėk kantrybės ir neskubėk didinti dozės.
- Kaip ir su kitais psichedelikais, ilgalaikiam teigiamam poveikiui būtina integracija, tad grįžęs iš „kelionės“ aptark savo išgyvenimus ir užsirašyk įžvalgas.
Įdomūs faktai
1935 m. prancūzų rašytojas Žanas Polis Sartras turėjo nemalonią meskalino patirtį, po kurios pradėjo visur regėti omarus (16). Vėžiagyviai nuolat persekiojo rašytoją, netgi verždavosi į jo paskaitas. Dėl to jis galiausiai kreipėsi į psichiatrą.
1954 m. meskalinas tapo žinomas plačiajai visuomenei po to, kai anglų rašytojas ir filosofas, romano „Puikus naujas pasaulis” (angl. Brave New World) autorius Aldous Huxley išleido autobiografinę esė „Suvokimo durys” (angl. Doors of Perception), kurioje išsamiai aprašė savo meskalino patirtį: pakitusią sąmonę, estetinį pajautimą, sakralines vizijas ir jų filosofines bei psichologines pasekmes. Knyga susilaukė prieštaringų reakcijų, nes pateikė haliucinogeną kaip naudingą priemonę savityrai, dvasingumui, menui ir mokslui.
1991 m. garsusis amerikiečių biochemikas Aleksandras Šulginas išleido knygą „PiHKAL“ (13), kurioje publikavo meskalino bei kitų fenetilaminų cheminę sintezę ir psichoaktyvų poveikį. Domėtis fenetilaminais Šulginą paskatino jo pirmoji meskalino patirtis. Naudodamas meskaliną kaip pirmtaką, jis susintetinto MDMA ir daug naujų fenetilaminų: 2C-B, DOM ir kt. Taigi meskaliną galima laikyti visų fenetilaminų klasės psichedelikų protėviu.
Šaltiniai
- Hesham R. El-Seedi, Peter A.G.M. De Smet, Olof Beck, Göran Possnert, Jan G. Bruhn.
Prehistoric peyote use: Alkaloid analysis and radiocarbon dating of archaeological specimens of Lophophora from Texas. Journal of Ethnopharmacology, volume 101, issues 1–3, 2005, ISSN 0378-8741.
https://doi.org/10.1016/j.jep.2005.04.022 - Walthill, Wynema Morris. Native American Church. Encyclopedia of the Great Plains. University of Nebraska–Lincoln.
http://plainshumanities.unl.edu/encyclopedia/doc/egp.rel.036 - Religious Freedom Restoration Act. H.R. 1308 – 103rd Congress (1993-1994) https://www.congress.gov/bill/103rd-congress/house-bill/1308
- R.W. Bussmann, D. Sharon. Traditional medicinal plant use in Northern Peru: tracking two thousand years of healing culture. J Ethnobiol Ethnomed. 2 (1): 47. 2006.
https://doi.org/10.1186%2F1746-4269-2-47 - Giorgio Samorini. The oldest archeological data evidencing the relationship of Homo sapiens with psychoactive plants: A worldwide overview. Journal of Psychedelic Studies. 3 (2). Akademiai Kiado Zrt.: 63–80. 2019-03-29.
https://akjournals.com/view/journals/2054/3/2/article-p63.xml - A. Heffter. Ueber Cacteenalkaloide. (II. Mittheilung). Ber. Dtsch. Chem. Ges. 1896; 29:216–227.
https://doi.org/10.1002/cber.18960290145 - E. Späth. Über die Anhalonium-Alkaloide I. Anhalin und Mezcalin. Monatshefte für Chemie und Verwandte Teile Anderer Wissenschaften. 40 (2): 129–154.
https://doi.org/10.1007%2FBF01524590 - JH Tanne. Humphrey Osmond. BMJ. 328 (7441): 713. 2004.
https://doi.org/10.1136/bmj.328.7441.713 - Mescaline Dosage. Erowid.
https://erowid.org/chemicals/mescaline/mescaline_dose.shtml - Engel, Liam & Barratt, Monica & Ferris, Jason & Puljevic, Cheneal & Winstock, Adam. Mescaline, Peyote and San Pedro: Is sustainability important for cacti consumers?. Journal of Psychedelic Studies. 2023.
http://dx.doi.org/10.1556/2054.2023.00252 - Mescaline. Drug facts. The Alcohol and Drug Foundation. 2024-06-06.
https://adf.org.au/drug-facts/mescaline/ - Mescaline. PsychonautWiki. 2024-07-28.
https://psychonautwiki.org/w/index.php?title=Mescaline&oldid=152500 - Alexander Shulgin, Ann Shulgin. Phenethylamines I Have Known And Loved: A Chemical Love Story. Erowid Online Books.
https://www.erowid.org/library/books_online/pihkal/pihkal.shtml - Ley, L., Holze, F., Arikci, D. et al. „Comparative acute effects of mescaline, lysergic acid diethylamide, and psilocybin in a randomized, double-blind, placebo-controlled cross-over study in healthy participants”. Neuropsychopharmacol. 48, 1659–1667 (2023).
https://doi.org/10.1038/s41386-023-01607-2 - Psychedelic and Dissociative Drugs. National Institute on Drug Abuse. 2024-04-09.
https://nida.nih.gov/research-topics/psychedelic-dissociative-drugs - John Gerassi. Talking with Sartre: Conversations and Debates. Yale University Press / New Haven & London.
https://dokumen.pub/talking-with-sartre-conversations-and-debates-9780300151084.html
Prisidėk prie mūsų misijos
Esame ne pelno siekianti organizacija, kuri gyvuoja tik dėl dosnių žmonių paramos. Prisidėk ir padėk mums tęsti savo veiklą!
Parama