Nikotinas

Nikotinas randamas tabako augalo lapuose, todėl nikotino istorija yra neatsiejama nuo tabako vartojimo.

Šiaurės Amerikos archeologiniai duomenys rodo, kad tabakas buvo naudojamas jau prieš daugiau nei 12 000 metų (8). Šiaurės ir Pietų Amerikos čiabuvių gentys rūkė, uostė ir kramtė jį šventėse ir religinėse ceremonijose, taip pat naudojo medicinoje, paprastai sumaišytą su kitomis gydomosiomis žolelėmis. Skirtingi regionai turėjo savo unikalius tabako vartojimo būdus. Tradiciškai kultivuojama kaimiškojo tabako (lot. nicotiana rustica) rūšis skiriasi nuo komerciškai naudojamo paprastojo tabako (lot. nicotiana tabacum) – pastarojo lapuose yra kur kas mažesnė nikotino koncentracija.

1492 m. Kristupas Kolumbas atvyko į Naująjį pasaulį. Jo žvalgai buvo pirmieji europiečiai, atradę Amerikos indėnų tabako vartojimo įpročius. XVI a. pradžioje ispanai atgabeno tabaką į Europą. Čia jis išpopuliarėjo kaip vaistažolė, esą turinti gydomųjų savybių. Ispanai pradėjo kultivuoti tabaką Amerikoje ir eksportuoti jį į Europos rinkas.

1560 m. prancūzų diplomatas Jean Nicot išsiuntė „medicininio” tabako sėklas iš Lisabonos į Paryžių, ir Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči tapo didelė jo šalininkė (9). Botanikai diplomato J. Nicot vardu klasifikavo tabaką kaip nicotiana genties augalą. Vėliau iš to kilo ir pagrindinio alkaloido – nikotino – pavadinimas. Europos žolininkai greitai pamėgo vadinamąją „Karalienės žolelę”, kuri, kaip manyta, gydė įvairiausius skausmus ir negalavimus, netgi apsaugojo nuo maro. Tačiau buvo pastebėta, kad net išnykus simptomams, pacientai noriai tęsdavo tabako vartojimą.

XVII a. pradžioje tabakas jau buvo pasiekęs Angliją, Rytų Europą ir Aziją. Tabako auginimas tapo viena iš Amerikos kolonijinės ekonomikos varomųjų jėgų, ypač Virdžinijoje, kur jis buvo vadinamas „ruduoju auksu” (11). Tai skatino transatlantinę vergų prekybą, nes augančiai tabako paklausai patenkinti reikėjo daug pigios darbo jėgos.

XVIII – dėl kolonizacijos ir globalios prekybos tabako vartojimas augo visame pasaulyje. Po truputį kilo susirūpinimas visuomenės sveikata, nes buvo pastebėtas ryšys tarp įvairių vėžio formų ir tabako vartojimo (14). Rūkymas buvo uždraustas kai kuriuose Europos miestuose.

XIX a. tabako gaminių apmokestinimas gerokai papildė valstybių iždus. Vyrų rūkymas tapo socialiai priimtinas (12), jis buvo vaizduojamas mene ir literatūroje, siejamas su laisvalaikiu, rafinuotumu arba maištavimu. Tabako kramtymas buvo labai populiarus Jungtinėse Valstijose, ypač tarp kareivių, ūkininkų ir darbininkų (10). Tabako spjaudyklėmis buvo aprūpinti namai ir viešieji pastatai, netgi kai kurios bažnyčios. Amžiaus pabaigoje reguliacija vis dar buvo nenuosekli, pavyzdžiui, pusė Amerikos valstijų leido parduoti tabaką nepilnamečiams (13).

1881 m. amerikietis James Bonsack išrado cigarečių gamybos mašiną, kuri sukėlė revoliuciją tabako pramonėje. Masinės gamybos cigaretės buvo kur kas pigesnės, dėl to dar labiau išaugo tabako vartojimas, ypač JAV ir Europoje.

XX a. pradžioje cigaretės tapo pagrindinis nikotino vartojimo būdas. Rinkoje dominuojančios tabako įmonės sėkmingai reklamavo rūkymą kaip madingą įprotį. Rūkyti ėmė vis daugiau moterų, mesdamos iššūkį tradicinėms lyčių normoms.

1930-aisiais Vokietijoje publikuotas pirmasis tyrimas, parodęs ryšį tarp tabako ir plaučių vėžio (16). Cigarečių populiarėjimas sutapo su plaučių vėžio epidemija (15). Taip pat aiškėjo, kad rūkymas koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis bei gerokai trumpesne gyvenimo trukme (17). Nacistinė Vokietija startavo tuo metu didžiausią pasaulyje kampaniją prieš tabaką.

1950-aisiais daugėjo panašių tyrimų iš JAV ir Jungtinės Karalystės. 1951 m. pradėtas išilginis tyrimas „British Doctors Study” galiausiai įrodė, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį. Maždaug pusė nuolat rūkančių asmenų, gimusių amžiaus pradžioje, mirė nuo rūkymo sukeltų ligų (18). Tęsiant tyrimą, atrastas ryšys tarp tabako ir 40 skirtingų ligų (17).

1964 m., kai JAV Visuomenės sveikatos tarnyba paskelbė rūkymo žalos sveikatai ataskaitą (7), buvo įvesti ribojimai tabako reklamai ir reikalavimai tabako gaminių ženklinimui. Tai buvo lūžio taškas tabako vartojime: rūkančiųjų skaičius tolygiai krito nuo 42% amerikiečių 1965 m. iki 11% amerikiečių 2024 m. (19)

Nikotino pakaitinės terapijos augimas (1970–1990 m.)

1970-aisiais ir 1980-aisiais augant supratimui apie rūkymo pavojų, buvo kuriamos įvairios pakaitinės nikotino terapijos (PNT), tokios kaip nikotino pleistrai. Taip buvo siekiama padėti rūkantiems palaipsniui mažinti priklausomybę ir galiausiai atsikratyti žalingo įpročio.

2003 m. Kinijoje sukurtos elektroninės cigaretės (veipai) – prietaisai, kurie išgarina nikotino turintį skystį iki aerozolių, įtraukiamų į plaučius. E-cigaretės greitai paplito visame pasaulyje kaip patrauklesnė alternatyva cigaretėms. Jas ypač pamėgo jaunesni vartotojai. Kadangi priklausomybė nikotinui tokiu būdu vystosi dar greičiau nei rūkant, užaugo nauja karta „veiperių“.

Daugelyje šalių tabako vartojimas sumažėjo dėl draudimų rūkyti viešose erdvėse, visuomenės sveikatos kampanijų ir padidintų mokesčių už tabako gaminius. Tačiau augantis e-cigarečių, nikotino pagalvėlių ir kitų diskretiškų vartojimo būdams populiarumas augimas sukėlė naujų iššūkių reguliuojant priklausomybę nuo nikotino, ypač tarp jaunų asmenų.