
Psilocibinas ir psilocinas
grybai, magiškieji grybai (angl. magic mushrooms), haliucinogeniniai grybai (angl. shrooms), glotniagalvės, 🍄Istorija
Psilocibinas ir psilocinas yra randami šimtuose grybų rūšių, augančių visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Plačiausia tokių grybų gentis yra glotniagalvės (lot. Psilocybe), tačiau psilocibino taip pat turi kai kurie mėšlinukai (lot. Panaeolus), karteklės (lot. Gymnopilus), skydabudės (lot. Pluteus) bei kitos grybų gentys (8).
9000-7000 metų senumo Psilocybe mairei grybų piešiniai ant uolų, rasti Sacharos dykumoje, dabartinio Alžyro teritorijoje (18), bei 6000 metų senumo Psilocybe mairei grybų piešiniai ant uolų, rasti dabartinės Ispanijos teritorijoje (19), leidžia manyti, kad psilocibino grybai buvo naudojami jau priešistoriniais laikais kaip enteogenai.
Majų „akmenys-grybai” iš Gvatemalos ir įvairūs archeologiniai radiniai iš Meksikos leidžia spėti, kad majai ir actekai savo ritualuose naudojo haliucinogeninius grybus. Actekai juos vadino „šventais grybais“ (teonanacatl). (20) Ši tradicija išliko, nors nuo nuo XVI a. ji buvo slepiama nuo ispanų kolonistų, kurie ją laikė stabmeldyste ir bandė drausti.

1955 m. įtakingas JAV bankininkas ir mikologas R. Gordon Wasson, tyrinėdamas masatekų (Meksikos indėnų tautos) ritualinį Psilocybe grybų naudojimą, įkalbino vietinę kuranderą Maria Sabina pravesti jam grybų ceremoniją. 1957 m. Wasson aprašė savo psichedelinę patirtį populiariame žurnale „Life“ (21). Žurnalo redaktorius straipsnio antraštėje paminėjo „magišką grybą” (angl. magic mushroom), ir nuo to laiko ši sąvoka pasklido pop kultūroje. Tai turėjo įtakos ir besiformuojančiai kontrkultūrai – 60-aisiais daugybė hipių užplūdo Meksiką ieškodami šio ypatingo grybo.
1958 m. šveicarų chemikas Albert Hofmann, tirdamas Meksikos haliucinogeninius grybus ir augalus Sandoz laboratorijoje, izoliavo psilocibiną ir psilociną kaip psichoaktyvius Psilocybe mexicana komponentus. Sandoz ėmė pardavinėti gryną psilocibiną gydytojams ir tyrėjams visame pasaulyje, ir tokiu būdu platinamas junginys nesukėlė rimtų komplikacijų. (13)

7-ame dešimtmetyje JAV Harvardo universitetas pradėjo testuoti psilocibino taikymą klinikinėje psichiatrijoje. Nors kai kurių tyrimų rezultatai atrodė daug žadantys (22), juos nutraukė naujai priimti įstatymai, draudžiantys gaminti, prekiauti ar vartoti haliucinogenines medžiagas. Tai buvo padaryta reaguojant į visuomenės susirūpinimą dėl psichedelikų vartojimo už klinikinių tyrimų ribų.
1970 m. psilocibinas buvo įtrauktas į JAV Draudžiamų medžiagų sąrašą (angl. Schedule I) kartu su kitais psichedelikais. Po metų JAV pavyzdžiu pasekė Jungtinių tautų Psichotropinių medžiagų konvencija. „Magiškųjų grybų” rinkimas, auginimas ir vartojimas persikėlė į pogrindį. (23)
1976 m. JAV etnobotanikas Terence McKenna kartu su broliu, žmona ir draugais išleido knygą „Psilocybin: Magic Mushroom Grower’s Guide“ (24), kurioje detaliai aprašė paprastą būdą auginti psilocibino grybus namų sąlygomis rugių substrate. Knyga buvo gana populiari ir prisidėjo prie augančio pogrindžio, vis labiau vertinančio nelegalius grybus kaip enteogeną.
Nuo 10-ojo dešimtmečio pabaigos Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose psichedelinius grybus platino specializuotos krautuvėlės (angl. smartshops). Jungtinėje Karalystėje tokią veiklą sustabdė 2006 m. išleistas įstatymas. Nyderlanduose panašus draudimas įsigaliojo 2008 m., tačiau dėl teisinės spragos jis reguliavo tik virš substrato augančius vaisiakūnius, todėl išpopuliarėjo vadinamieji „magiškieji triufeliai“ – magiškojo grybo skleročiai, kurie 2019 m. buvo pilnai legalizuoti ir apmokestinti.
XXI a. atnešė vadinamąjį „psichedelikų renesansą”. Žymiai padaugėjo psilocibino klinikinių tyrimų, ypač Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Prestižiniuose moksliniuose žurnaluose publikuoti rezultatai atskleidė psilocibino potencialą gydant įvairius psichikos sutrikimus: depresiją (9, 26, 27), nerimo sutrikimą (28), obsesinį kompulsinį sutrikimą (29), alkoholizmą (30), priklausomybę nuo tabako (31) ir kt. – ypač kai tai derinama su psichoterapija.
Nuo 2019 m., gausėjant įrodymų apie psilocibino terapinę naudą, prasidėjo jo dekriminalizacija. Iš pradžių tokį sprendimą priėmė kai kurie JAV miestai: Denveris, Oklandas, Vašingtonas, Kembridžas, Sietlas, Detroitas ir kiti. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė JAV valstijos: Oregonas, Koloradas, Misūris. Panaši tendencija stebima visame pasaulyje – psilocibiną dekriminalizavo arba legalizavo Kanada, Meksika, Brazilija, Peru, Australija, Nepalas, Izraelis, Ispanija, Portugalija, Čekija, Šveicarija ir kitos šalys.
Veikimo mechanizmas
Pagal cheminę klasifikaciją psilocibinas ir pcilocinas priklauso triptaminų junginių šeimai. Psilocibinas savaime nėra psichoaktyvus, tačiau kepenyse jis metabolizuojamas į psilociną, o pastarasis pasiekia smegenis per kraujo–smegenų barjerą ir veikia serotonino sistemą. Manoma, jog haliucinogeninį poveikį lemia tai, kad psilocinas yra serotonino 2A (5-HT2A) receptorių agonistas. Kiek mažiau veikiami serotonino 1A (5-HT1A), 2C (5-HT2C) ir kai kurie kiti receptoriai. Psilociną galiausiai suskaido fermentas monoamino oksidazė. Psilocibinas ir jo metabolitai pasišalina iš organizmo per inkstus.
Kaip kiti psichedelikai, psilocinas smegenyse slopina numatytojo režimo tinklą (angl. default mode network) ir tokiu būdu sumažina klajojančių, dažnai neurotiškų minčių srautą. Manoma, kad tai gali sukelti antidepresinį poveikį ir vadinamąją „ego mirtį“, nors tikslus veikimo mechanizmas vis dar tiriamas. (16)
Skirtingai nei LSD, psilocinas neveikia dopamino (D2) receptorių, tačiau gali turėti netiesioginį dopaminerginį poveikį (11). Visgi psilocibinas nesukelia priklausomybės (12, 13). Po vartojimo sumažėja serotonino receptorių jautrumas psilocinui ir kitiems serotonerginiams psichedelikams (pavyzdžiui, LSD), tad pakartotinis vartojimas kelias artimiausias dienas turi silpnesnį poveikį. Tokia tolerancija trunka iki savaitės.
Išvaizda ir vartojimo būdas

Juodojoje rinkoje dažniausiai platinami džiovinti Psilocybe cubensis rūšies, „B+“ veislės grybai. Šių grybų kepurėlė yra auksinės, o kotas – baltos spalvos. Ant grybų kotų gali matytis melsvos dėmės, kurios susidaro pažeidus šviežią grybą. Kai kurie platintojai prieš parduodami džiovintus grybus susmulkina.
Patyrę grybų augintojai yra išvedę unikaliai atrodančių Cubensis veislių („Penis Envy“, „Golden Teachers“ ir kt.), kurie neatitinka čia pateikto aprašymo.
Lietuvos pievose auga smailiakepurės glotniagalvės (lot. Psilocybe semilanceata, angl. Liberty Cap) – 3-8 cm aukščio grybukai balkšvais koteliais ir mažomis gelsvomis kepurėlėmis.
Nyderlanduose parduodamas „magiškasis triufelis“ yra tiesiog Psilocybe cubensis grybo sklerotis – sukietėjusios grybienos gniužulas, susiformavęs substrato viduje. „Triufeliai” turi tokį patį kiekį psilocibino kaip vaisiakūniai.
Gamtoje rinkti psichoaktyvius grybus pavojinga, nes juos lengva supainioti su nuodingais grybais! Juodojoje rinkoje parduodami grybai paprastai yra veisiami ir auginami steriliomis sąlygomis uždarose patalpose.
Dažniausiai džiovinti grybai tiesiog suvalgomi arba iš jų paruošiama arbata užpilant karštu vandeniu. Norint sumažinti kartumą, galima įpilti citrinos sulčių (angl. lemon tekking). Smulkinti grybai kartais vartojami kapsulėse.
Dozavimas ir toksiškumas
Žemiau pateiktos orientacinės Psilocybe Cubensis dozės. Žmonės turi nevienodą jautrumą psichedelikams. Grybo dalys gali turėti skirtingą psilocibino koncentraciją, tačiau ją galima „suvienodinti” – smulkiai sutrinti džiovintus grybus arba užplikyti arbatą.
Psilocibino ir psilocino kiekis skiriasi tarp grybų veislių. Net ir tos pačios veislės grybuose koncentracija gali skirtis kelis kartus, priklausomai nuo auginimo sąlygų, laikymo sąlygų, ir kada grybas buvo nuskintas.
- Maža dozė: 0,5-1 g
- Vidutinė dozė: 1-2,5 g
- Didelė dozė: 2,5-5 g
- Labai didelė dozė: daugiau nei 5 g
Mikrodozavimas
Kai kurie žmonės, siekdami reguliuoti emocijas, mažinti nerimą ar depresijos simptomus, mikrodozuoja grybus: reguliariais intervalais suvartoja po dešimtadalį vidutinės dozės, t.y. 0,1-0,25 g džiovinto grybo.
Mikrodozė neturėtų sukelti pastebimo haliucinogeninio poveikio, tačiau gali veikti nuotaiką. Kad neišsivystytų tolerancija, tą reiktų daryti ne dažniau kaip kas 3 dienas. Taip pat būtina po kurio laiko sustabdyti vartojimą ilgesniam integracijos periodui (17), pavyzdžiui, po 4 savaičių mikrodozavimo daryti bent 2 savaičių pertrauką.
Poveikio trukmė
Poveikio trukmė priklauso nuo suvartoto grybų kiekio, kartu vartotų kitų medžiagų, skrandžio turinio ir kepenų metabolizmo. Vartojant tuščiu skrandžiu poveikis jaučiamas anksčiau.
- Poveikio pradžia: 15-45 min.
- Stipriausiais poveikis: 2-4 val. po suvartojimo
- Poveikio trukmė: 4-7 val.
Didžiausia psilocino koncentracija kraujyje būna praėjus 2 val. po vartojimo. Po 24 val. psilocibinas nebėra aptinkamas šlapime, nors retais atvejais jis gali būti aptinkamas po dar kelių dienų.
Poveikis
2010 m. atlikti Nyderlandų (14) ir Jungtinės karalystės (15) tyrimai įvertino, kad psilocibino grybai yra mažiausiai žalingi, lyginant su rekreaciniais narkotikais: alkoholiu, tabaku, kanapėmis, kokainu, MDMA, heroinu ir kt. Kaip ir kiti psichedelikai, psilocibinas turi palyginti mažą toksiškumą. Nebuvo nustatyta atvejų, kad jis sukeltų organų pažeidimus ar kitokią žalą organizmui. Taip pat nebuvo užfiksuota mirčių nuo perdozavimo.

Psilocibino grybams teko mažiausias žalos įvertis. Šaltinis: (15)
Dalį rizikos lemia sutrikusi orientacija erdvėje ir laike – toks asmuo gali elgtis neprognozuojamai. Tai pavojinga, jeigu jis yra nesaugioje aplinkoje ir nėra prižiūrimas blaivaus žmogaus.
Į padidintos rizikos grupę patenka asmenys, kenčiantys nuo tam tikrų psichikos sutrikimų: šizofrenijos, bipolinio sutrikimo, psichozės. Tokia rizika egzistuoja ir tuomet, kai panašių ligų būta asmens šeimos istorijoje, ypač jei vartojantis asmuo yra jaunas (iki 25 m.). Kitaip sakant, psichedelikai gali išprovokuoti psichozę žmonėms, turintiems tokį polinkį, ir simptomai gali užsitęsti po „kelionės“.
Visi vartojantys psichedelikus rizikuoja patirti vadinamąją „blogą kelionę“ (angl. bad trip), kurią dažnai lydi nerimas, baimė, disforija ir paranoja. Žmogų gali kamuoti gąsdinantys vaizdiniai, nesaugumo jausmas, padidėjęs jautrumas garsams ir fiziologiniams procesams, artėjančios mirties pojūtis, egzistencinis nerimas, mintys apie visa apimančias blogio jėgas. Tokie išgyvenimai gali sukelti paniką, jaustis kaip didžiausias košmaras ir visam laikui atgrasyti nuo psichedelikų. Vis dėlto apklausos rodo, kad net ir tokias sunkias patirtis dauguma įvardija kaip „naudingas”, ir tik retais atvejais po „blogos kelionės” prireikia specialisto pagalbos. (25)
Fizinis poveikis
- Išsiplėtę vyzdžiai (midriazė)
- Kūno temperatūros svyravimai
- Pakilęs kraujospūdis
- Pykinimas
- Galvos svaigimas
- Sutrikusi koordinacija
- Kalbos sutrikimai
- Raumenų spazmai
- Pykinimas
- Energijos lygio pakitimai
- Kūno dilgčiojimai
Psichologinis poveikis
- Sinestezija (pvz., matau garsą, girdžiu kvapą, užuodžiu vaizdą)
- Depersonalizacija, disociacija
- Pakitęs laiko suvokimas
- Nestabilios, greitai kintančios emocijos
- Mistinės, dvasinės patirtys (šios reikšmingiausiai susijusios su ilgalaikiais žmogaus pokyčiais, pvz., depresyvumo sumažėjimu)
- Vaiko perspektyva (gali atrodyti tarytum pasaulį matai pirmą kartą, atsiranda didžiulis dėmesys detalėms)
- Bendrumo su kitais jausmas
- Atvirumas
- Empatija
- Palaima
- Prasmingumo jausmas
- Jautrumas aplinkos dirgikliams
Sąveika su kitomis medžiagomis

Jeigu medžiagų tarpusavio sąveika nėra paminėta šiame skyriuje, tai nereiškia, kad jos nėra.
- Psilocibinas ir tramadolis – sąveika gali sukelti traukulius.
- Psilocibinas ir kanapės – sąveika yra sunkiai nuspėjama ir gali būti netikėtai stipri.
- Psilocibinas ir kokainas arba amfetaminas – sąveika su stimuliantais gali būti nemaloni, kelti nerimą, didina tikimybę užstrigti minčių cikle.
- Psilocibinas ir alkoholis, GHB arba benzodiazepinai – depresantai slopina psichedelikų veikimą.
- Psilocibinas ir SSRI tipo antidepresantai – sąveika nėra pavojinga, tačiau SSRI slopina psichedelikų veikimą. Nutraukus antidepresantų vartojimą, kai kuriems žmonėms gali tekti palaukti 1-3 mėnesius, kol galės jausti pilną psilocibino poveikį. (32)
- Psilocibinas ir ekstazis (MDMA) – ši kombinacija dar vadinama „hippie flip”. Šios medžiagos sustiprina viena kitos poveikį, todėl svarbu suvartoti mažesnę nei įprastą kiekvienos iš jų dozę.
Atsimink: transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra pavojingas tavo ir aplinkinių gyvybei.
Žalos mažinimas
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas visada yra rizikingas. Pagal LR įstatymus, vartojimas užtraukia administracinę, o bet kokio kiekio turėjimas – baudžiamąją atsakomybę.
PRIEŠ VARTOJIMĄ
- Rekomenduotina turėti patikimą, patyrusį žmogų, kuris nieko nevartotų ir tave lydėtų kelionės metu (sitter’į).
- Pasirink saugią, jaukią aplinką, palauk joje, kol prasidės veikimas.
- Tinkamas psichologinis pasirengimas yra labai svarbus. Jei tau ne pats geriausias laikotarpis, patiri neigiamų išgyvenimų, yra rizika, kad psichodelikų sukelta patirtis bus sunkiai valdoma. Dukart pagalvok, ar esi pasiruošęs su tuo susidurti. Gal palauk tinkamesnės progos?
- Jei turi psichikos ligų, tokių kaip šizofrenija, vartoti psichodelikus yra rizikinga, kadangi gali kilti ligos paūmėjimas, psichozė.
VANDUO
Labai svarbu reguliariai gerti vandenį, nes didžiausia grėsmė yra dehidratacija.
MAISTAS
Gali atrodyti, kad nesi alkanas, bet vartodamas ilgesnio poveikio psichodelikus, būk pasiruošęs užkandžių (riešutų, uogų, vaisių).
PYKINIMAS
Pavartojęs, ypač pradžioje gali jausti pykinimą. Tai – normali reakcija, vėliau pykinimas nuslops.
NERIZIKUOK
Nevartok LSD, jeigu vartoji litį, triciklius antidepresantus, tramadolį, o NBOMe, jeigu turi širdies veiklos sutrikimų. Turėk omenyje, jog SSRI tipo antidepresantai slopina psichodelikų veikimą, tad galimas atvejis, jog niekur nenukeliausi. Stabilizuok sveikatos būklę, tada iš naujo svarstyk psichodelikų vartojimo klausimą.
Ketaminas nesiderina su depresantų (alkoholio, opioidų) ir stimuliantų vartojimu dėl galimo pavojaus gyvybei.
ATSIMINK
Medžiagos poveikis baigsis. Jos veikimas chemiškai „užprogramuotas“ ribotam laikui. Norint pakeisti nuotaiką, pakeisk muziką/garsus aplink ir aplinką.
Dėl rizikos patirti „blogą kelionę“ (angl. bad trip) ypač svarbu, kad šalia vartojančio žmogaus būtų blaivus ir patikimas prižiūrėtojas (angl. sitter), turintis patirties su psichedelikais, kuris mokėtų nuraminti ir kartu pasirūpintų fiziniu saugumu.
Jei patiri nerimą arba sunkias emocijas:
- pasiduok, leisk sau patirti tai, kas ateina, be pasipriešinimo;
- jei išmanai, taikyk dėmesingumo (angl. mindfulness) praktikas;
- nukreipk dėmesį kitur: pakeisk aplinką arba muziką;
- sulėtink kvėpavimą, kvėpuok reguliariai;
- atsigulk ir atpalaiduok raumenis;
- atmink, kad tai laikina būsena, kuri praeis.
Ilgalaikiam teigiamam psichedelikų poveikiui būtina integracija, kuomet iš „kelionės“ grįžęs žmogus reflektuoja savo patirtį, o įžvalgas pritaiko kasdieniame gyvenime.
Papildoma informacija
Kas yra bloga kelionė?
Blogos kelionės (angl. bad trips) dažnai lydimos nerimo, baimės, panikos, disforijos ir/arba paranojos.
Pojūčiai skiriami į sensorinius (gąsdinantys vaizdiniai), somatinius (pvz., pernelyg didelis jautrumas, dėmesio atkreipimas į fiziologinius procesus, manymas, kad miršti), psichologinius (neramios mintys, susijusios su vartojančio gyvenimu, asmenybe ir problemomis), metafizinius (neramios mintys ir jausmai, susiję su visa apimančiomis blogio jėgomis). Patiriami išgyvenimai gali turėti įtakos neprognozuojamai, pavojingai elgsenai nukreiptai į save arba kitus. Nors ir gana retai, tačiau yra užfiksuoti atvejai, kuomet haliucinogenus vartojęs žmogus nusižudo, pavyzdžiui, nušoka nuo stogo (Žr. Johnson et. Al. 2008).
Dėl to, ypač svarbu, kad šalia vartojančio žmogaus būtų (geriausia pats kada nors patyręs haliucinogenų poveikį) prižiūrėtojas, kuris galėtų nuraminti ar nuo sau pavojingų veiksmų apsaugoti kitą. Taip pat, blogą savijautą galima sumažinti ją priimant, mėginant ramiai nukreipti mintis kitur, atsigulant ir įsijungiant ramią muziką. Naudingas dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) principų išmanymas.
Nors tripas gali priminti didžiausią kada nors patirtą košmarą ir visam laikui atgrasyti nuo psichedelinių patirčių, vis dėlto dalis jas patiriančių žmonių įvardija, kaip naudingas, ypač praėjus tam tikram laikui ir jas integravus.
Šaltiniai
- Garcia-Romeu, A., Kersgaard, B., & Addy, P. H. (2016). Clinical applications of hallucinogens: A review. Experimental and Clinical Psychopharmacology, 24(4), 229–268.
- Johnson, M., Richards, W., & Griffiths, R. (2008). Human hallucinogen research: guidelines for safety. Journal of Psychopharmacology, 22(6), 603–620. doi:10.1177/0269881108093587
- Halberstadt, A. L. (2015). Recent advances in the neuropsychopharmacology of serotonergic hallucinogens. Behavioural Brain Research, 277, C99–C120.
- Christiansen AL, Rasmussen KE, Høiland K. The content of Psilocybin in Norwegian Psilocybe semilanceata. Planta Med. 1981 Jul;42(7):229-35. doi: 10.1055/s-2007-971632. PMID: 17401967.
- Jochen Gartz, John W. Allen, Mark D. Merlin, Ethnomycology, biochemistry, and cultivation of Psilocybe samuiensis Guzmán, Bandala and Allen, a new psychoactive fungus from Koh Samui, Thailand, Journal of Ethnopharmacology, Volume 43, Issue 2, 1994, Pages 73-80, ISSN 0378-8741, https://doi.org/10.1016/0378-8741(94)90006-X.
- Psilocybin bound to Serotonin Receptor – Biologic Models. Biologic Models. Nuoroda: https://biologicmodels.com/project/psilocybin-bound-to-serotonin-receptor/
- The Beckley/Imperial Psychedelic Research Programme | The Beckley Foundation. The Beckley Foundation. Nuoroda: https://www.beckleyfoundation.org/science/collaborations/the-beckley-imperial-psychedelic-research-programme/
- R.C. Van Court, M.S. Wiseman, K.W. Meyer et al. Diversity, biology, and history of psilocybin-containing fungi: Suggestions for research and technological development, Fungal Biology, Volume 126, Issue 4, 2022, Pages 308-319, ISSN 1878-6146,
https://doi.org/10.1016/j.funbio.2022.01.003 - Carhart-Harris R. et al. Trial of Psilocybin versus Escitalopram for Depression. New England Journal of Medicine 384, 1402–1411 (2021).
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33852780/ - Nichols D. E. Hallucinogens. Pharmacology & Therapeutics 101, 131–181 (2004).
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/14761703/ - Sakashita Y, Abe K, Katagiri N et al. Effect of psilocin on extracellular dopamine and serotonin levels in the mesoaccumbens and mesocortical pathway in awake rats. Biol Pharm Bull. 2015;38(1):134-8. (2014).
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25342005/ - Carhart-Harris R. L. & Goodwin G. M. The Therapeutic Potential of Psychedelic Drugs: Past, Present, and Future. Neuropsychopharmacology 42, 2105–2113 (2017).
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28443617/ - Passie T, Seifert J, Schneider U, Emrich HM (2002). The pharmacology of psilocybin. Addiction Biology. 7 (4): 357–364.
https://doi.org/10.1080%2F1355621021000005937 - van Amsterdam J, Opperhuizen A, Koeter M, van den Brink W (2010). Ranking the harm of alcohol, tobacco and illicit drugs for the individual and the population. European Addiction Research. 16 (4): 202–207.
https://doi.org/10.1159%2F000317249 - Nutt D. J., King L. A., Phillips L. D. (2010). Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis. Lancet 376, 1558–1565.
https://www.researchgate.net/publication/47635105_Nutt_DJ_King_LA_Phillips_LD_Drug_harms_in_the_UK_a_multicriteria_decision_analysis_Lancet_376_1558-1565 - Gattuso, James J; Perkins, Daniel; Ruffell, Simon et al. (2023). Default Mode Network Modulation by Psychedelics: A Systematic Review. The International Journal of Neuropsychopharmacology. 26 (3): 155–188.
https://doi.org/10.1093%2Fijnp%2Fpyac074 - Baumann S, Carhart-Harris R, Nutt D, Erritzoe D. (2022). Evidence for tolerance in psychedelic microdosing from the self-blinding microdose trial.
http://dx.doi.org/10.31234/osf.io/s4qhf - Akers, B.P., Ruiz, J.F., Piper, A. et al. A Prehistoric Mural in Spain Depicting Neurotropic Psilocybe Mushrooms?. Econ Bot 65, 121–128 (2011).
https://doi.org/10.1007/s12231-011-9152-5 - Akers BP, Ruiz JF, Piper A, Ruck CA (2011). A prehistoric mural in Spain depicting neurotropic Psilocybe mushrooms?. Economic Botany. 65 (2): 121–128.
https://doi.org/10.1007%2Fs12231-011-9152-5 - Schultes, R. E. (1940). Teonanacatl: The Narcotic Mushroom of the Aztecs. American Anthropologist, 42(3), 429–443.
http://www.jstor.org/stable/663232 - R. Gordon Wasson. Seeking the Magic Mushroom. Life. 1959-05-13.
https://bibliography.maps.org/resources/download/15048 - Leary T, Litwin GH, Metzner R (1963). Reactions to psilocybin administered in a supportive environment. Journal of Nervous and Mental Disease. 137 (6): 561–573.
https://doi.org/10.1097%2F00005053-196312000-00007 - Matsushima Y, Eguchi F, Kikukawa T, Matsuda T (2009). Historical overview of psychoactive mushrooms. Inflammation and Regeneration. 29 (1): 47–58.
https://doi.org/10.2492%2Finflammregen.29.47 - Oeric OT, Os ON (1991). Psilocybin: Magic Mushroom Grower’s Guide (2nd edition).
https://openlibrary.org/books/OL8386322M/Psilocybin_Magic_Mushroom_Grower%27s_Guide - Carbonaro TM, Bradstreet MP, Barrett FS, et al. Survey study of challenging experiences after ingesting psilocybin mushrooms: Acute and enduring positive and negative consequences. Journal of Psychopharmacology. 2016;30(12):1268-1278.
https://doi.org/10.1177/0269881116662634 - Robin L Carhart-Harris et al. Psilocybin with psychological support for treatment-resistant depression: an open-label feasibility study. Lancet Psychiatry 2016. https://www.thelancet.com/pb/assets/raw/Lancet/pdfs/S2215036616300657.pdf
- Gukasyan N, Davis AK, Barrett FS, et al. Efficacy and safety of psilocybin-assisted treatment for major depressive disorder: Prospective 12-month follow-up. Journal of Psychopharmacology. 2022.
https://doi.org/10.1177/02698811211073759 - Ross S, Bossis A, Guss J, Agin-Liebes G, et al. Rapid and sustained symptom reduction following psilocybin treatment for anxiety and depression in patients with life-threatening cancer: a randomized controlled trial. J Psychopharmacol. 2016.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27909164/ - Moreno FA, Wiegand CB, Taitano EK, Delgado PL. Safety, tolerability, and efficacy of psilocybin in 9 patients with obsessive-compulsive disorder. J Clin Psychiatry. 2006.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17196053/ - Bogenschutz MP, Ross S, Bhatt S, et al. Percentage of Heavy Drinking Days Following Psilocybin-Assisted Psychotherapy vs Placebo in the Treatment of Adult Patients With Alcohol Use Disorder: A Randomized Clinical Trial. JAMA Psychiatry. 2022.
https://jamanetwork.com/journals/jamapsychiatry/fullarticle/2795625 - Johnson MW, Garcia-Romeu A, Cosimano MP, Griffiths RR. Pilot study of the 5-HT2AR agonist psilocybin in the treatment of tobacco addiction. J Psychopharmacol. 2014.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4286320/ - Gukasyan N, Griffiths RR, Yaden DB, Antoine DG, Nayak SM. Attenuation of psilocybin mushroom effects during and after SSRI/SNRI antidepressant use. Journal of Psychopharmacology. 2023.
https://doi.org/10.1177/02698811231179910
Prisidėk prie mūsų misijos
Esame ne pelno siekianti organizacija, kuri gyvuoja tik dėl dosnių žmonių paramos. Prisidėk ir padėk mums tęsti savo veiklą!
Parama