Asociatyvinė iliustracija, nupieštas raudonas veikėjas su milteliais
← Medžiagų žinynas

Amfetaminas

α-metilfenetilaminas, taip pat vadinamas: amfa, gaidys, speed, čiūchas, pagreitėt

Istorija

Amfetamino istorija yra glaudžiai susijusi su JAV farmakologija. Nors centrinės nervų sistemos stimuliantas 1-fenil-2-aminopropanas, kitaip žinomas kaip amfetaminas, pirmą kartą buvo susintetintas rumunų mokslininko Lazar Edeleanu 1887 m., o raceminis α-metilfenetilaminas 1910 m. susintetintas mokslininkų George Barger ir Henry H. Dale, šios psichoaktyvios medžiagos išradėju yra laikomas JAV mokslininkas Gordon Alles. Nežinodamas apie L. Edeleanu išradimą, jis susintetino amfetaminą 1927 m., o 1932 m. užpatentavo amfetamino sulfatą ir amfetamino hidrochloridą kaip medžiagas, turinčias medicininį potencialą. Iki tol, amfetaminas buvo laikomas farmakologiškai beverte medžiaga. (1, 2)

Iš pradžių amfetaminas buvo tiriamas kaip galimas vaistas nuo astmos, tačiau šiam tyrimui nepasiteisinus, G. Alles įžvelgė potencialą medžiagos euforiniam ir stimuliuojančiam poveikiams, dėl ko amfetaminas buvo vartojamas kaip vaistas nuo lengvos depresijos, narkolepsijos (kam jis naudojamas iki šiol) ir Parkinsono ligos. Netrukus amfetamino žinomumas pradėjo žaibiškai augti: stimuliantas buvo tiekiamas kareiviams, kad nejaustų mieguistumo karo lauke, studentai juo piktnaudžiavo, kad galėtų ilgiau mokytis, amfetamino ir barbituratų mišinys buvo parduodamas kaip lieknėjimo tabletės, bitnikai ir „gėlių vaikai“ pradėjo jį vartoti rekreaciškai.

XX a. pab. pastebėtas didžiulis piktnaudžiavimas medžiaga, vartojančių asmenų polinkis į priklausomybę ir žala centrinei nervų sistemai, dėl ko JAV kongresas įtraukė medžiagą į reguliuojamų psichoaktyviųjų medžiagų II sąrašą. (3)

1937 m. vaikų psichiatras Charles Bradley buvo pirmas gydytojas, kuris pastebėjo amfetamino poveikį gydant vaikus su sunkiais elgesio sutrikimais, kurie šiais laikais būtų įvardinti kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. Attention deficit and hyperactivity disorder). JAV iki šiol prekiaujama vaistu „Adderall“, kurio sudėtyje yra d-amfetamino ir l-amfetamino druskų mišinys. (4)

 

Veikimo mechanizmas

Amfetamino cheminė formulė

Amfetaminas priklauso fenetilaminų klasei. Kaip ir dauguma kitų fenetilaminų, jis yra centrinės nervų sistemos stimuliantas. Nors detalus veikimo mechanizmas nėra iki galo išaiškintas, kai kurie farmakologiniai aspektai yra gerai žinomi.

Amfetaminas jungiasi prie transportuojančių baltymų ir, per juos patekęs į neuroną, sutrikdo monoaminų saugojimą sinapsinėse pūslelėse. Laisvieji neurotransmiteriai pernešami į sinapsę – tokiu būdu ypač pakyla dopamino ir noradrenalino koncentracija. Tai sukelia stimuliuojantį poveikį, padidėja kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas. Tuo tarpu smegenų atlygio sistemoje padidėjęs dopamino kiekis prisideda prie vartojimo įpročio formavimo.

Negana to, amfetaminas yra monoaminų reabsorbcijos inhibitorius, dėl to neurotransmiteriai užsibūna sinapsėje ilgiau nei įprastai, tokiu būdu dar labiau sustiprindami signalą. Nors tai panašu į SSRI antidepresantų mechanizmą, amfetaminas nėra selektyvus, t.y. jis veikia ne vien serotoniną, bet ir dopaminą, noradrenaliną bei kitus monoaminus.  (5) Todėl laikinai jaučiama pagerėjusi nuotaika, didesnis budrumas ir ištvermė, sutrumpėjęs reakcijos laikas. Tai viena iš priežasčių, kodėl amfetaminas kartais naudojamas dopingui sporte.

Išvaizda ir vartojimo būdas

Nuotraukos, vaizduojančios amfetaminą skystoje ir kietoje formoje
Grynas amfetaminas (kairėje) ir jo druska (dešinėje), šaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Amphetamine

Grynas amfetaminas yra bespalvis skystis, tačiau paprastai parduodama amfetamino druska (pavyzdžiui, amfetamino sulfatas), kuri atrodo kaip balti, gelsvi arba rusvi milteliai, platinami maišeliuose, kapsulėse arba tablečių forma.

Dažniausiai vartojamas per burną. Skonis kartus. Amfetamino milteliai tirpsta vandenyje.

Kartais milteliai yra vartojami per nosį (uostomi kaip kokainas) arba tirpinami vandenyje ir suleidžiami injekcijos būdu – poveikis pasireiškia greičiau, bet trunka trumpiau.

 

Dozavimas ir toksiškumas

  • Maža dozė: 5-10 mg
  • Vidutinė dozė: 10-30 mg
  • Didelė dozė: 30-60 mg

Tas pats amfetamino kiekis gali skirtingai veikti skirtingus žmones. Tai priklauso nuo organizmo jautrumo stimuliantams, taip pat nuo ankstesnės patirties, t.y. kiek kartų, kaip dažnai ir kokiais kiekiais buvo vartojama iki tol. Smegenų dopamino sistemoje ilgainiui vystosi tolerancija – ta pati dozė sukelia vis silpnesnį poveikį.

 

Poveikio trukmė

Vartojant per burną: Poveikis jaučiamas po 15-30 min., trunka apie 6-8 val.

Vartojant per nosį arba injekciją: Poveikis jaučiamas po kelių min., trunka apie 3-6 val.

 

Poveikis

Trumpalaikis poveikis

Mažesnės dozės suteikia lengvą stimuliaciją, geresnę nuotaiką ir dėmesio koncentraciją. Didesnės dozės duoda stipresnį stimuliuojantį poveikį, kuris gali peraugti į euforiją, bet kartu gali sukelti nervingumą, širdies permušimus ir kitų nepageidaujamų padarinių. Labai didelės dozės gali sukelti agresiją, psichozę, paranoją.

  • Padidėjęs budrumas ir dėmesio koncentracija
  • Energijos pliūpsnis
  • Pakilusi motyvacija
  • Gera nuotaika
  • Socialumas, noras bendrauti, pasitikėjimas savimi
  • Didesnis jautrumas muzikai
  • Didesnis jautrumas prisilietimui
  • Seksualinis geismas (kai kuriems vartotojams)
  • Išsiplėtę vyzdžiai (midriazė)
  • Išsausėjusi burnos gleivinė
  • Žandikaulio spaudimas, griežimas dantimis (bruksizmas)
  • Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
  • Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
  • Pakilusi kūno temperatūra
  • Apetito praradimas
  • Nervingumas, hiperaktyvumas
  • Agresyvumas
  • Euforija
  • Irzlumas, nerimas, paranoja

 

Ilgalaikis poveikis

Poveikiui pasibaigus dažnai patiriamas vadinamasis crash – jis gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo dozės ir kitų aplinkybių. Požymiai:

  • Nuovargis, išsekimas
  • Dehidratacija
  • Galvos skausmas
  • Raumenų skausmai
  • Kūno temperatūros svyravimai
  • Nuotaikų kaita
  • Miego sutrikimai
  • Dirglumas
  • Nerimas
  • Paranoja
  • Haliucinacijos
  • Kliedesiai

Reguliariai vartojančių žmonių smegenyse įvyksta pokyčiai: atlygio sistemoje sumažėja dopamino receptorių jautrumas – tokiu būdu sutrinka motyvacijos ir pasitenkinimo mechanizmai. Simptomų sunkumas priklauso nuo bendros vartojimo trukmės, reguliarumo ir dozavimo:

  • Sunku sutelkti dėmesį
  • Sunku pasitenkinti kasdieniais malonumais (disforija)
  • Nukritęs libido, impotencija
  • Depresija
  • Sutrikusi impulsų kontrolė
  • Sutrikusi emocijų reguliacija
  • Mitybos sutrikimai
  • Širdies ritmo sutrikimai (aritmija)
  • Prasta dantų būklė (dėl bruksizmo ir išsausėjusios gleivinės)
  • Stiprus potraukis pakartoti vartojimą

 

Sąveika su kitomis medžiagomis

TripSit medžiagų suderinamumo lentelės fragmentas, amfetaminų sąveika su kitomis medžiagomis
Amfetamino sąveika su psichoaktyviomis medžiagomis. Šaltinis: https://tripsit.me/#faq
Jeigu medžiagų tarpusavio sąveika nėra paminėta šiame skyriuje, tai nereiškia, kad jos nėra.

Amfetaminą pavojinga maišyti su daugeliu medžiagų: su DXM, PCP, 25-NBome, DOX, 5-meo-xxt ir 2C-T-x maišyti labai pavojinga, o vartojant kartu su MAO inhibitoriais, tramadoliu ar aMT vartojimas gali baigtis mirtimi.

  • Alkoholis. Alkoholis slopina, o tuo tarpu stimuliantai, šiuo atveju amfetaminai didina širdies ritmą ir kraujospūdį. Juos maišant apsvaigimo lygis užsimaskuoja, gali būti suvartojami didesni kiekiai ir kyla didesnis pavojus širdies-kraujagyslių sistemai, iškyla infarkto ir insulto grėsmė.
  • Disociatyvai (pvz., ketaminas, PCP, juoko dujos). Manoma, kad amfetamino ir disociatyvų derinys vartojant didesnes dozes gali sukelti manijos būsenas, pakelti kraujospūdį, padidina susižeidimų riziką.
  • Kanabinoidai. Kyla nerimo, paranojos tikimybė.
  • Depresantai (pvz., benzodiazepinai). Abi medžiagos gali slopinti viena kitos poveikį, todėl jei viena iš jų nustoja veikti anksčiau nei kita, yra galimybė perdozuoti dėl staiga pasikeitusio poveikio.

 

Atsimink: transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra pavojingas tavo ir aplinkinių gyvybei.

 

Žalos mažinimas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas visada yra rizikingas. Pagal LR įstatymus, vartojimas užtraukia administracinę, o bet kokio kiekio turėjimas – baudžiamąją atsakomybę.

 

Saugiausia amfetaminą vartoti per burną. Vartojant per nosį didėja nepageidaujamų padarinių rizika, lengviau perdozuoti, o dėl staigesnio poveikio greičiau vystosi priklausomybė. Vartojimas injekcijos būdu yra dar žalingesnis: galimas kraujagyslių ir audinių pažeidimas, kraujo užkrėtimas (sepsis), virusų perdavimas (ŽIV, hepatitas).

Stimuliantų perdozavimas kartais dar vadinamas overamping – pasireiškia tada, kai kūnas yra pervargęs, ir stimuliantų poveikis nebesugeba kompensuoti šios būklės. Žmogų gali ištikti epilepsija, koma, panikos ataka, nualpimas arba širdies smūgis. Vartojant stimuliantus būtina prižiūrėti savo miego režimą, pasirūpinti vandens kiekiu ir nemaišyti su kitais stimuliantais ar medžiagomis veikiančias širdį.

PRIEŠ VARTOJIMĄ

  • Turi sveikatos problemų dėl širdies ar aukšto kraujospūdžio? Saugiausias sprendimas – atsisakyti stimuliantų.
  • Pasirūpink tinkama higiena vartodama medžiagas per nosį. Švarus paviršius ir naujas šiaudelis padės sumažinti infekcijų riziką.
  • Naudokis abiejomis šnervėmis ir po to išplauk jas vandeniu.

SVARBU

  • Vartok skysčius, net jeigu netroškina – veikiant medžiagai sunkiau jausti kūno poreikius, todėl kyla didelis perkaitimo pavojus.
  • Nepamiršk vandens ir užkandžių: vaisių, riešutų, proteino batonėlių. Valgyk, net jeigu nesijauti alkanas.
  • Rūpinkis savimi: pailsėk, daryk pertraukas. Kitą dieną gerk daug vandens ir pasile- pink maistingais pusryčiais.

NERIZIKUOK

  • Nemaišyk su kitomis medžiagomis, YPAČ su alkoholiu. Kokaino nemaišyk su niekuo.
  • Sumažink tabako vartojimą.
  • Nesistenk pašalinti nemalonios savijautos po vartojimo, vartodamas dar daugiau medžiagos.
  • Mažiau yra daugiau. Ypač kai nesi tikras, ką vartoji.

ATSIMINK

Medžiagos poveikis baigsis. Jos veikimas chemiškai „užprogramuotas“ ribotam laikui. Norint pakeisti nuotaiką, pakeisk muziką/garsus aplink ir aplinką.

 

Amfetamino grynumas

Grynoje formoje su medikų priežiūra, vartojami medicininiais tikslais stimuliantai žymiai saugesni, nei nelegaliai įsigyti gatvėje. Perkant miltelius gatvėje praktiškai neįmanoma gauti grynos medžiagos. Ji visuomet bus kuo nors skiesta. Kofeinas – viena iš populiariausių priemaišų. 2013 m. tyrimo duomenimis 67,7 % visų ištirtų mėginių buvo skiesti kofeinu. Kofeinas ir amfetaminas yra stimuliantai, todėl abiejų medžiagų poveikiai sustiprėja: padidėja širdies priepuolio ir dehidratacijos rizika. Kofeinas ir pats savaime turi nemažai šalutinių poveikių būdingų stimuliantams. Ne ką mažiau pavojingi ir sekantys pagal populiarumą (23,5 %) sintezės šalutiniai produktai, kitaip tariant, toksiškumu pasižyminčios medžiagos.

2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos ataskaitoje pateikti duomenys
2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos ataskaitoje pateikti duomenys

Taip pat amfetamino maišeliuose neretai aptinkamas metamfetaminas, sintetiniai katinonai arba NPS. Vienas pagrindinių amfetamino pavojų yra ne pats amfetaminas, o priemaišos. Vienas iš būdų, kaip galima apsisaugoti nuo priemaišų keliamų pavojų yra naudojant acetoną. Amfetamino sulfatas netirpsta acetone, skirtingai nei dauguma priemaišų. Todėl jį galima „išskalbti“ su acetonu, o rezultatas – medžiaga tampa švaresnė ir mažiau pavojinga. Šis metodas veikia tik su amfetamino sulfatu, ir instrukcijas galite rasti čia.

 

Šaltiniai

  1. Herzberg D. Fast times: The life, death, and rebirth of amphetamine. Science History Institute [Internet]. [cited 2024 Nov 2]. Available from: https://www.sciencehistory.org/stories/magazine/fast-times-the-life-death-and-rebirth-of-amphetamine/
  2. American Chemical Society. Amphetamine. Molecule of the Week Archive [Internet]. [cited 2024 Nov 2]. Available from: https://www.acs.org/molecule-of-the-week/archive/a/amphetamine.html
  3. Olmsted L. The speedy history of America’s addiction to amphetamine. Smithsonian Magazine [Internet]. [cited 2024 Nov 2]. Available from: https://www.smithsonianmag.com/history/speedy-history-americas-addiction-amphetamine-180966989/
  4. Heal DJ, Smith SL, Gosden J, Nutt DJ. Amphetamine, past and present – a pharmacological and clinical perspective. J Psychopharmacol. 2013;27(6):479–96. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3666194/

 

Papildomi šaltiniai

  1. Martin D, Le JK. Amphetamine. In: StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan. Nuoroda: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK556103/
  2. TripSit Wiki. Drug combinations. [Internet]. [cited 2024 Nov 2]. Available from: https://wiki.tripsit.me/wiki/Drug_combinations#mdma_&_amphetamines
  3. PsychonautWiki. Amphetamine. [Internet]. [cited 2024 Nov 2]. Available from: https://psychonautwiki.org/wiki/Amphetamine
← Medžiagų žinynas

Prisidėk prie mūsų misijos

Esame ne pelno siekianti organizacija, kuri gyvuoja tik dėl dosnių žmonių paramos. Prisidėk ir padėk mums tęsti savo veiklą!

Parama

Ar tau jau 18?

Šiame puslapyje esantis turinys skirtas sulaukusiems 18 metų ir vyresniems.

Visa medžiaga šioje svetainėje pateikiama prevencijos ir žalos mažinimo tikslais. „Jauna banga” neskatina ir nepalaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.