Psichodelikų tyrimų kritika

Psichodelikų tyrimų kritika
Psichodelikus tiriantis mokslininkas Manoj Doss viename interviu juokaudamas sakė, kad pažįsta tik vieną psichodelikus tiriantį mokslininką, kuris pats nebūtų jų bandęs: „Tu bandei psichoaktyvias medžiagas, tau jos patiko, dabar tu jas tiri. Tu būsi sugundytas sakyti daugiausiai pozityvius dalykus apie jas“.[1] Šiandien pakalbėsime apie tai, kodėl tyrėjų ir dalyvių šališkumas yra problematiškas.
Šališkumas paveikia tai, kaip tyrėjai pristato rezultatus visuomenei. Geras šios problemos pavyzdys – 2021 m. psichodelinių gydymų tyrėjo Robin Carhart-Harris straipsnis „Psychedelics are transforming the way we understand depression and its treatment“.[2] Iki tol atlikti tyrimai su psichodelinėmis medžiagomis buvo labai riboti, pavyzdžiui, mažas dalyvių skaičius ir pernelyg specifinė tiriamųjų populiacija (pavyzdžiui, sergantieji vėžiu) dėl kurios rezultatai negali būti pritaikomi kitoms populiacijoms, nes jos gali skirtis nuo specifinės grupės. Kalbėdamas apie savo tyrimą, kuriame buvo nagrinėjamas skirtumas tarp antidepresantų ir psilocibino, tyrėjas teigė, kad antidepresantai buvo veiksmingi tik 33 proc. dalyvių, o psilocibinas – net 70 proc.! Įspūdinga, ar ne?
Vis dėlto, mokslinio tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad skirtumai tarp dviejų grupių nėra statistiškai reikšmingi, o psilocibiną gavusios grupės depresijos lygis buvo žemesnis. Mokslininkas, šnekėdamas su „The Guardian“, šių tyrimo problemų nepaminėjo. Tik vėliau savo bloge autorius aiškino, kad dėl tyrimo dizaino iš rezultatų negalima daryti klinikinio naudojimo išvadų.[3] Tokia paini komunikacija apie tyrimo tikslą ir rezultatus klaidina visuomenę ir gali be reikalo prieštarauti klinikiniams tyrimams, patvirtinantiems psilocibino naudą gydant psichinius sutrikimus.
Dabar pažvelkime į tyrimo dalyvių šališkumą. Dažniausiai norint surinkti dalyvius yra bendradarbiaujama su psichoterapeutais ar psichiatrijos įstaigomis (čia irgi gali iškilti problemų dėl jų šališkumo) per socialines medijas arba kompanijas. Prieš dalyvaudami tyrimuose žmonės gauna informaciją apie tyrimo pobūdį, kokios medžiagos bus išduodamos, kokia yra jų veikimo trukmė ir t.t. Tikėtina, kad žmogus, pasirenkantis dalyvauti psichodelikų tyrime, turi teigiamą nuomonę apie psichodelikų poveikį ir jų efektyvumą (tai – vadinamasis Michael Pollan efektas).[4] Dažnai tyrimuose leidžiama dalyvauti žmonėms, kurie jau yra vartoję psichodelikus (pavyzdžiui, jau minėto tyrimo protokole psichodelių vartojimas prieš tyrimą nėra dalyvių neatrinkimo kriterijus).[5] Dėl to kyla placebo ir nocebo efektų gresmė.[6, 7, 8, 3]
Placebo efektas – žmogaus tikėjimo galia – prisideda prie gydymo veiksmingumo bei paspartina gijimo procesą. Nocebo efektas atvirkščias: jei pacientas/-ė netiki, kad jam/jai skirtas gydymas yra efektyvus, visas procesas bus mažiau veiksmingas.
Šie efektai kelia problemas ne tik psichodelikų tyrimuose: jie buvo nustatyti psichoterapijų, nuskausminamųjų ir daugelyje kitų klinikinių tyrimų. Tiesa, psichodelikų tyrimai yra sudėtingesni. Paprastai farmakologiniuose tyrimuose siekiama sukurti aklinto tyrimo sąlygas: nei tyrėjai, nei dalyviai nežino, kuris dalyvis gauna placebą, o kas – tiriamąją medžiagą. Šiuo atveju, psichodeliniai tyrimai turi didelį trūkumą, nes psichoaktyvioji medžiaga sukuria stipriai suvokimą keičiančias patirtis, kurias paprasta pastebėti tiek dalyviui, tiek tyrėjui. Psichodelikus supanti pop-kultūra, žmonių noras pasveikti, būti psichodelikų renesanso dalimi ir tyrėjų motyvacija gauti reikšmingus rezultatus smarkiai paveikia tyrimą. Susiduriame su labai sudėtingu klausimu: kaip žinoti, kad simptomų palengvėjimą sukėlė psichodelinės medžiagos, o ne lūkesčiai?
Šališkumo problemos yra sunkiai sprendžiamos, tačiau įveikiamos. Iki šiol daugelis bandymų sukurti aklintus tyrimus buvo nesėkmingi dėl dalyvių ir tyrėjų šališkumo. Pateikiame keletą moksliniuose straipsniuose pateiktų pasiūlymų ateities tyrimams [9]:
- Sužinoti dalyvių lūkesčius apie medžiagos veiksmingumą prieš tyrimą. Iki šiol, ši praktika taikyta vos keliuose psichodelikų tyrimuose. Taikiusieji šią praktiką įrodė, kad lūkesčiai turėjo didelę įtaką rezultatams.
- Tikrinti, ar skirtingos tyrimo sąlygos buvo sėkmingai maskuojamos, tai yra, ar dalyviai ir tyrėjai suprato, kam buvo duota kuri medžiaga. Pasakyti, jog tyrimas buvo aklas neužtenka, tai reikia ir įrodyti!
- Daugiau sužinoti apie dalyvius prieš pradedant tyrimą, pavyzdžiui: sužinoti, kiek jie yra linkę pasiduoti patirčiai bei kiek patirties su psichodelikais jie turėjo prieš tyrimą.[10, 11] Abu aspektai gali paveikti psichodelinių terapijų veiksmingumą ir bendrą patirties kokybę. Sužinoję daugiau apie pacientus galėtume geriau nuspėti, kam ir dėl kokių priežasčių galėtų būti naudingi psichodeliniai gydymai.
- Įtraukti aktyvaus placebo sąlygą. Žmonės, kurie gauna placebą galėtų gauti kitą psichoaktyviąją ar panašiai veikiančią medžiagą, tačiau ne tą, kuri yra tiriama. Yra tyrimų, kurie jau išbandė šią praktiką (pavyzdžiui: https://www.nature.com/articles/d41591-022-00093-1), tačiau kol kas aktyvaus placebo įtraukimas nebuvo labai efektyvus ir dalyviai dažnai galėjo atspėti, ar gavo tiriamą psichodeliką. Vis dėlto tai yra daug žadanti praktika ir dažnesnis jos naudojimas galėtų pagerinti rezultatų tikslumą.
- Tyrėjai turėtų atviriau komunikuoti, pasakyti per kokius kanalus ir kiek dalyvių buvo surenkama.
- Įtraukti daugiau mokslininkų, kurie nėra tiesiogiai susiję su psichodelikų tyrimais. Pavyzdžiui, psichologų, kurių nuomonė apie psichodelikus yra pakankamai neutrali, ar psichofarmkologų, tiriančių kitas medžiagas.
- Naudoti ne tik dalyvių ir psichiatrų būklės įvertinimus, bet įtraukti ir objektyvesnes matavimo priemones, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų įvertinimus ar biologinius žymenis.
- Tiksliau apibūdinti tiriamųjų grupę ir tą grupę, kuriai gali būti pritaikomi tyrimo rezultatai.
Nors šališkumas yra didelė problema, nenorime pasakyti, kad psichodeliniai gydimai yra neefektyvūs. Psichodeliniai tyrimai daugelį metų labiau nei kitų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimai buvo veikiami politinio konteksto bei kriminalinio statuso, todėl pirmuosius psichofarmokologijos standartus atitinkančius tyrimus pamatėme tik per paskutinius dešimtmečius. Tai yra pakankamai nauja tyrimų sritis, todėl normalu, kad ji susilaukia kritikos. Kritika nereiškia, jog daromi tyrimai yra beverčiai, atvirkščiai – kritika mokslinėje bendruomenėje reiškia augimo potencialą ir kylančius kokybės reikalavimus, ko pasekmės yra tikslesni, geriau pritaikomi rezultatai. Šiuo įrašu tenorime informuoti skaitytojus apie psichodelinų tyrimų aktualijas ir paskatinti juos likti kritiškais skaitant tiek mokslinius, tiek naujienų tinklalapiuose publikuotus straipsnius.
Šaltiniai:
[1] https://themicrodose.substack.com/p/5-questions-for-manoj-doss
[2] https://www.theguardian.com/commentisfree/2021/apr/20/psychedelics-depression-treatment-psychiatry-psilocybin
[3] https://stuartritchie.substack.com/p/psychedelics
[4] https://culanth.org/fieldsights/the-pollan-effect-psychedelic-research-between-world-and-word
[5] https://www.nejm.org/doi/suppl/10.1056/NEJMoa2032994/suppl_file/nejmoa2032994_protocol.pdf
[6] Kirsch, I. (2020). Challenging Received Wisdom: Antidepressants and the Placebo Effect. McGill Journal of Medicine, 11(2). https://doi.org/10.26443/mjm.v11i2.571
[7] Khan, A., & Brown, W. A. (2015). Antidepressants versus placebo in major depression: an overview. World Psychiatry, 14(3), 294–300. https://doi.org/10.1002/wps.20241
[8] Faasse, K., & Petrie, K. J. (2013). The nocebo effect: patient expectations and medication side effects. Postgraduate Medical Journal, 89(1055), 540–546. https://doi.org/10.1136/postgradmedj-2012-131730
[9] Aday, J. S., Heifets, B. D., Pratscher, S. D., Bradley, E., Rosen, R., & Woolley, J. D. (2022). Great Expectations: recommendations for improving the methodological rigor of psychedelic clinical trials. Psychopharmacology, 239(6), 1989–2010. https://doi.org/10.1007/s00213-022-06123-7
[10] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8033773/
[11] https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyt.2020.00005/full
https://www.universiteitleiden.nl/en/news/2020/05/our-expectations-shape-our-health
https://www.nature.com/articles/npp201784
https://www.nature.com/articles/d41591-022-00093-1
Dolovich L, Nair K, Sellors C, Lohfeld L, Lee A, Levine M. Do patients’ expectations influence their use of medications? Qualitative study. Can Fam Physician. 2008 Mar;54(3):384-93. PMID: 18337533; PMCID: PMC2278356
Bingel, U., Wanigasekera, V., Wiech, K., Ni Mhuircheartaigh, R., Lee, M. C., Ploner, M., & Tracey, I. (2011). The Effect of Treatment Expectation on Drug Efficacy: Imaging the Analgesic Benefit of the Opioid Remifentanil. Science Translational Medicine, 3(70). https://doi.org/10.1126/scitranslmed.3001244
Williams, J., Popp, D., Kobak, K., & Detke, M. (2012). P-640 – The power of expectation bias. European Psychiatry, 27, 1. https://doi.org/10.1016/s0924-9338(12)74807-1
Prisidėk prie mūsų misijos
Esame ne pelno siekianti organizacija, kuri gyvuoja tik dėl dosnių žmonių paramos. Prisidėk ir padėk mums tęsti savo veiklą!
Parama