Kas yra neuroįvairovė ir kuo ji susijusi su priklausomybės sutrikimais

Pažinę neuroįvairovę geriau suprasime tiek problematišką psichoaktyvių medžiagų vartojimą, tiek jį supančias stigmas. Kai kurie neuroįvairovei priskiriami sutrikimai, pvz., dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), yra siejami su didesniu polinkiu priklausomybėms nuo psichoaktyvių medžiagų. Be to, 2021 m. Steve Sussman mokslinis straipsnis pasiūlė pripažinti neuroįvairiais asmenis, turinčius priklausomybės sutrikmus (angl. substance abuse disorder – SUD), tam, kad būtų sumažinta stigma, supanti SUD ir žmones besigydančius SUD [1]. Daug kam terminas „neuroįvairovė“ gali būti negirdėtas, todėl supažindinsime su šiuo terminu, jo istorija, svarba bei vaidmeniu kovojant prieš stigmas.

Kas yra neuroįvairovė?

Terminas neuroįvaurovė (angl. neurodiversity) pirmą kartą buvo pavartotas ir išpopuliarintas dar 1989 m. Australijos sociologės Judy Signer. Iš pradžių terminas naudotas kalbant apie žmones su autizmo spektro sutrikimais (ASD). Šiuo metu terminas yra praplėstas, jis naudojamas apibūdinti žmonėms, kurie nėra neurotipiški, t.y., jų neurologija yra kitokia nei daugumos. Terminu abibūdinami žmonės, kuriems diagnozuota disleksija, autizmo spektro sutrikimas (ASD), dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), tureto sindromas, dispraksija, mikčiojimas ar kt. netipiškas smegenų veikimas.[2]

Kokiu tikslu sukurtas ir naudojamas šis terminas?

Signer tikslas buvo nukreipti diskusiją nuo negalios, trūkumų ir sunkumų, siejamų su šiomis diagnozėmis, ir pradėti kalbėti apie unikalius įgūdžius bei privalumus, kuriuos suteikia neuroįvairovė. Tradicinė medicina neuroįvairius individus vertina kaip turinčius trūkumų, kurie turėtų būti tiriami, atpažinami, pakeisti ir išgydyti. Neuroįvairovės judėjimas skatina žvelgti į neuroįvairovę kaip į natūralią įvairovę, egzistuojančioje populiacijoje, ir priimti idėją, jog nėra vieno „teisingo“ būdo galvoti, elgtis ar mokytis

Dėmesys neuroįvairių asmenų stiprybėms

Neuroįvairovė taip pat skatina nepamiršti neuroįvairių žmonių stiprybių. Nors neuroįvairūs žmonės skiriasi nuo neurotipškų, tam tikrose srityse jie gali būti gabesni už neurotipiškus individus. Pavyzdžiui, žmonės su disleksija pasižymi kūrybiškumu, geresniu bendru bei erdviniu mąstymu, stipriais komandinio darbo sugebėjimas bei empatija [3]. Žmonės su dėmesio sutrikimais gali gebėti hiperfokusuotis į užduotis, kurios jiems(-oms) yra įdomios, t.y. valandų valandas ka nors veikti ir ignoruoti visa kita [4]. ASD diagnozuoti individai gerai pastebi detales, neretai turi gerus techninius, matematinius ir meninius sugebėjimus bei pasižymi tokiomis savybėmis kaip ištikimybė ir nuoširdumas [5].

Ar šie talentai atpažįstami pakankamai?

Deja, nepaisant tyrimų, rodančių, jog neuroįvairovė gali padidinti produktyvumą komandose net 30 proc. [6], neuroįvairiems individams neretai sunku įsidarbinti bei išlaikyti darbą. 30-40 proc. neuroįvairių individų neturi darbo – apie 3 kartus dažniau nei žmonės su kitomis negaliomis bei 8 kartus daugiau nei žmonės, neturintys negalių! [7]

Kodėl neuroįvairūs individai susiduria su sunkumais?

Dauguma vietų, įskaitant mokymosi ir darbo aplinkas, yra pritaikytos neurotipiškiems individams. Nors neuroįvairūs individai turi daug stiprybių, joms atsiskleisti neretai reikia tinkamų sąlygų. Tam gali reikėti pokyčių įdarbinimo procese, fizinėje ir socialinėje darbo aplinkoje. 

Pavyzdžiui, individai su ASD neretai prasčiau pasirodo darbo pokalbiuose, tačiau jie(-os) gali pasirodyti kur kas geriau kitokiose atrankos procedūrose, kuriose daugiau dėmesio skiriama įgūdžiams ir žinioms. Individams su ASD taip pat gali reikėti pritaikyti fizinę aplinką: suteikti garsą izoliuojančias ausines ar pritaikyti apšvietimą bei socialinę aplinką, pavyzdžiui, apmokyti darbuotojus kaip padėti individui su ASD ir ko nedaryti. [8]

Verta paminėti, jog tai tik pavyzdys ir kiekvieno neuroįvairaus individo poreikiai gali būti skirtingi.

Kodėl siūloma atpažinti priklausomybės sutrikimą kaip neuroįvairovę?

Pradžioje minėtame moksliniame straipsnyje „Priklausomybė, stigma ir neuroįvairovė“ (Commentary: Addiction, Stigma, and Neurodiversity) autorius Steve Sussman pažymi įvairias stigmas, supančias priklausomybės sutrikimą (SUD), bei SUD turinčių žmonių demonizavimą. Neretai į žmonės, turinčius priklausomybių (nebūtinai nuo psichoaktyvių medžiagų, tai gali būti ir maistas ar lošimas) žiūrima kaip į bevalius ar amoralius, jie kaltinami dėl to, jog patiria priklausomybę.

Toks požiūris ne tik sumažina žmonių su SUD psichologinę gerovę, sunkina gydymosi procesą, bet taip pat gali nukreipti visuomenės dėmesį nuo problemos sprendimo (pvz., neigiamas požiūris į žmones su SUD gali lemti mažesnį visuomenės susidomėjimą efektyviais SUD gydymo būdais bei mažesnį palaikymą gydymo prieinamumo didinimui ir kitokiai paramai). 

Steve Sussman primena, jog mokslinikai seniai sutaria, kad SUD turinčių žmonių smegenys yra kitokios nei žmonių be SUD, o 50 proc. SUD variacijos gali būti priskiriama genams. Autorius taip pat ginčijasi, jog SUD turinčių žmonių neurologija galėjo padėti mūsų protėviams išgyventi. Pavyzdžiui, žmonės turintys SUD (ar polinkį į SUD) galėjo greičiau reaguoti į besikeičiančią aplinką ir joje esančius svarbius motyvuojančius stimulus, kas galimai padidino jų išgyvenimo tikimybę. Taigi, kaip ir kitos neuroįvairovei priskiriamoms būklės, SUD turi savybes, kurios gali būti naudingos tam tikrose situacijose, nors ir yra žalingos kitose.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, žmonės su SUD turėtų būti pripažįstami ne amoraliais ar nevalingais, o individais, turintčiais netipišką neurologiją. Jiems gali reikėti tam tikro aplinkos pritaikymo bei profesionalų pagalbos ir palaikymo, bandant išnaudoti tokios neurologijos potencialą bei sumažinti jos keliamas problemas.[1]

Neuroįvairovės judėjimas gali padėti žmonėms, turintiems priklausomybės sutrikimą

Neuroįvairovės judėjimas visų pirma skatina kalbėti apie tai, jog kitaip nei dauguma mąstantys ar besielgiantys individai nėra mažiau gabūs ar nevertingi. Šis judėjimas primena apie neuroįvairių individų stiprybes ir skatina jas puoselėti, neslėpti neuroįvairovės. Neuroįvairovės judėjimas taip pat yra stipriai susijęs su kova už neuroįvairių individų teises, bei prieigą prie jiems(-oms) reikalingų galimybių ir išteklių.

Šiuo metu judėjimas susilaukia daugiau dėmesio. Darbovietės bei švietimo įstaigos bando kurti neuroįvairiems individams tinkamas aplinkas ir išteklius. 

Kaip TU gali sukurti palankesnę aplinką neuroįvairiems individams

  • Stenkis suprasti neuroįvairovę ir skatink kitus daugiau apie ją sužinoti.
  • Domėkis skirtingais neuroįvairovės tipais ir suprask, jog kiekvieno neuroįvairaus individo patirtis gali būti vis kitokia.
  • Nesivadovauk stereotipais ir žvelk į neuroįvairius žmones kaip į individus su unikaliomis perspektyvomis, sunkumais bei stiprybėmis.
  • Netylėk ir bandyk padėti, jei pastebi, kad neuroįvairūs individai yra diskriminuojami.
  • Būk supratinga(-as) ir palaikanti(-is).

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33926253/ 
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30142648/ 
  3. https://pdfs.semanticscholar.org/9cb0/6ce0e73f3d958edc23492461ba7446f1ee0a.pdf
  4. https://www.additudemag.com/understanding-adhd-hyperfocus/
  5. https://www.autistica.org.uk/news/focus-on-strengths-and-challenges#:~:text=Everyone%20is%20different%2C%20but%20some,creative%20and%20artistic%20talents
  6. https://celebratingneurodiversity365.com/wp-content/uploads/2019/08/Neurodiversity-Is-a-Competitive-Advantage-article-in-Harvard-Biz-Review.pdf 
  7. https://entrepreneurship.uconn.edu/neurodiversitycenter-2/#:~:text=Neurodiversity%20%26%20Employment%20Innovation-,The%20Center%20for%20Neurodiversity%20%26%20Employment%20Innovation,rate%20for%20people%20without%20disability.
  8.  https://udservices.org/employees-with-autism/