Kokainas
Visa informacija šioje svetainėje pateikiama prevencijos ir žalos mažinimo tikslais. „Jauna banga“ neskatina ir nepalaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Daugiau apie žalos mažinimą ir mūsų savanorišką organizaciją galite sužinoti čia.
Kokainas yra natūralus alkaloidas, randamas tikrojo kokainmedžio, lot. Erythroxylon coca, lapuose. Šiuose į arbatą panašiuose lapuose yra apie 2 proc. kokaino.
Turinys
Kokaino istorija
Kokainas yra vienas žinomiausių ir seniausiai vartojamų narkotikų pasaulyje. Jau VI a. Andų kalnų gyventojai (dabartinėje Peru, Bolivijos, Ekvadoro teritorijoje) kramtė ar čiulpė kokainmedžio lapus su citrinomis ar šermukšnių uogomis. Augalo vartojimas didina ištvermę, pašalina nuovargio ir alkio jausmą. Toks poveikis yra naudingas dideliame aukštyje ir kalnuose sunkiai dirbantiems žmonėms. Inkai 1100 m. atliekant ritualines procedūras naudodavo seiles su kokainu vietinei nejautrai sukelti, o XVI a. Ispanijai užkariavus Pietų Ameriką kokos lapai buvo kramtomi religinių apeigų metu.
Kokainas iš džiovintų kokos lapų pirmą kartą išskirtas 1857 m. Vokietijoje. 1884 m. Amerikos gydytojas Karlas Koleris šią medžiagą panaudojo akių chirurgijoje vietinei nejautrai (anestezijai) sukelti. Farmacinės kompanijos netrukus pradėjo prekiauti kokainu kaip vaistu, turinčių begalę panaudojimų, vienas jų – karščiavimui malšinti sergant šienlige.
Vis dėlto, kokainas išpopuliarėjo kaip stimuliantas. XIX a. pabaigoje žmonės jį vartojo ne tik intraveniniu būdu, bet ir įvairiuose eliksyruose bei gėrimuose. XX a. kokainas trumpai buvo naudojamas gėrimo „Coca Cola“ gamyboje. Daugelyje šalių nuo 1960 m. kokainas tapo nelegalus.
Veikimo mechanizmas
Kokainas, amfetaminai ir MDMA veikia neuromediatorių, vadinamų monoaminais, pernašą. Monoaminai – tai dopaminas, noradrenalinas, adrenalinas, serotoninas ir melatoninas. Neuromediatoriai sukelia poveikį veikdami posinapsinius receptorius. Tam, kad jie pasiektų posinapsinį receptorių, reikalingi baltymai nešikliai. Kiti baltymai – fermentai – suskaido neuromediatorius, kad šie nesikauptų sinapsėje.
Kokainas, amfetaminai ir MDMA blokuoja monoaminų pernašoje dalyvaujančius baltymus. Šie baltymai įprastai grąžina monoaminus į presinapsinį neuroną pakartotinam panaudojimui. Amfetaminus ir ekstazį taip pat gali pernešti ir neuromediatorius skaidantys fermentai. Tai galimai didina jų neurotoksiškumą.
Kokaino išvaizda ir vartojimo būdas
Kokainas, cheminis pavadinimas – benzoilmetilekgoninas, po išskyrimo (ekstrakcijos) iš kokainmedžio lapų yra gryninamas į baltų kristalų pavidalo hidrochloridinę druską, savo išvaizda primenančią sniegą. Ši druska nėra atspari aukštai temperatūrai (visai kaip sniegas) ir negali būti rūkoma. Kokainas kartais vadinamas uostomu sniegu.
Kokaino druską pakaitinus su soda gaunamas preparatas, sudėtyje turintis 85-90 proc. kokaino – krekas. Kitas kreko gaminimo būdas – ekstrahavimas: džiovinti kokos lapai sumaišomi su sieros rūgštimi ir gauta bazė neutralizuojama su soda. Gaunamas junginys, sudėtyje turintis 40-85 proc. kokaino. Krekas (angl. crack) taip vadinamas, nes traška (angl. crackle) rūkant. Krekas atsparus aukštai temperatūrai, todėl tik garuoja. Jis gali būti rūkomas karštoje pypkėje ar užšlakstytas ant cigaretės, inhaliuojamas kaitinant ant aliuminio folijos virš ugnies. Dėl tirpumo riebaluose (lipofiliškumo) rūkant ši medžiaga pradeda veikti taip pat greitai, kaip ir vartojant intraveniniu būdu.
Kokaino druska gali būti ir švirkščiama, tačiau krekas prieš vartojimą turi būti parūgštintas, kad pasidarytų tirpus.
Kreko vartojimas yra daug pavojingesnis nei kokaino uostymas. Uostant dėl nosies kraujagyslių susitraukimo medžiagos pasisavinimas mažėja, o krekas yra grynesnis produktas, jo pasisavinama daugiau.
Kokaino dozavimas ir toksiškumas
Kokaino dozavimas bei toksiškumas priklauso nuo vartojimo būdo ir organizmo tolerancijos, o labiausiai – nuo medžiagos grynumo.
Visų pirma, kokaino toksiškumas priklauso nuo medžiagos grynumo, todėl primename – būtinai padarykite medžiagos priemaišų nustatymo testą!
Itin kokainui jautriems asmenims net ypač maža medžiagos dozė gali būti mirtina.
Dozavimas:
- 1-3 mg/kg – saugi dozė vietinei nejautrai sukelti
- 20-30 mg – apytiksliai tiek sudaro uostomo kokaino takelį
- >1 g – galimai mirtina dozė
Kokaino poveikio trukmė
Poveikio trukmė priklauso nuo kokaino vartojimo būdo, dozės, tolerancijos.
Švirkščiant, rūkant ar įkvėpiant poveikis juntamas po 1 sekundės, stipriausias poveikis pasireiškia po 3-5 min. Poveikio trukmė – 15 min.
Uostant kokainas suveikia po 1-5 min, stipriausias poveikis pasireiškia po 20-30 min. ir trunka iki 90 min.
Kreko vartotojai dažniausiai rūko ar garina pakartotines dozes su tikslu patirti kelias sekundes trunkančią euforiją ir išvengti po 5-7 min ateinančią depresyvią būseną. Jie kreką rūko ar inhaliuoja 12-24 val, kol išsenka ir užmiega.
Kokainą skaido kepenų fermentai. Vos 1 proc. nepakitusio kokaino pasišalina su šlapimu, jį galima nustatyti tik per pirmas kelias valandas nuo vartojimo. Likę metabolitai, pvz., benzoilekgoninas, cirkuliuoja kraujyje ir šlapime aptinkami 48-78 val.
Kokaino poveikis
Kokainas vartojamas dėl stipraus stimuliacinio poveikio centrinei nervų sistemai.
Elgesys:
- Nuovargio sumažėjimas
- Euforija
- Plepumas
- Pasitikėjimas savimi
- Nerimas, disforija, ažitacija ir agresija
- Paranoidinė psichozė su vaizdinėmis ir jutiminėmis haliucinacijomis
- Migreną primenantys galvos skausmai, sąmonės sutrikimai
Judėjimas:
- Padidėjęs judrumas
- Negalėjimas nusėdėti vietoje
- Raumenų sukietėjimas (rigidiškumas)
- Nevalingi judesiai, drebulys, traukuliai
Išvaizda:
- Blyški, prakaituojanti oda
- Išsausėjusi burna, troškulys, laižomos lūpos
- Išsiplėtę vyzdžiai, galimi regos sutrikimai
- Kraujavimas iš nosies. Dėl ilgalaikio kokaino uostymo atrofuojasi nosies gleivinė, pažeidžiama nosies pertvara
Kardiologiniai simptomai:
- Perkaitimas (hipertermija)
- Širdies susitraukimų dažnio padidėjimas (tachikardija)
- Širdies permušimai (aritmija)
- Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (hipertenzija)
- Skausmas krūtinėje, pykinimas
- Miokardo infarktas
Virškinimo sistema: žarnyno kraujotakos sutrikimai.
Kita: rūkant kreką stipriai pažeidžiama kvėpavimo sistema, gali kilti astmos priepuolis, atsiranda termoreguliacijos sutrikimai, medicininėje literatūroje aprašyti atvejai, kai komplikacijos sukėlė ūminį inkstų nepakankamumą.
Kokaino sąveika su kitomis medžiagomis
Kokainas ir amfetaminai
Amfetaminų grupės medžiagos (MDMA, amfetaminas, metamfetaminas ir kt.), vartojamos kartu su kokainu, padidina gyvybei pavojingų aritmijų atsiradimą.
Pavojinga sveikatai ir gyvybei sąveika
Kokaino sąveika pavojinga su slopinančiomis medžiagomis: alkoholiu, opioidais, medikamentu tramadoliu, monoaminooksidazės slopiklių (MAOs) antidepresantais. Padidėja hipertenzijos ir hipertermijos rizika, galima mirtis.
Kokainas ir alkoholis
Tai yra viena populiariausių narkotikų kombinacijų. Žmonės dažnai vartoja kokainą su alkoholiu, nes jų poveikis papildo vienas kitą. Kokainas slopina alkoholio migdomąjį poveikį ir leidžia ilgiau neprarasti sąmonės, tuo pačiu sustiprėja apsvaigimas nuo alkoholio ir taip greit neišblaivėjama. Tačiau toks sustiprėjęs poveikis gali pridaryti daugiau žalos, nes padidėja širdies smūgio bei insulto rizika, taip pat žymiai labiau pažeidžiamos kepenys.
Nevartojant kokaino, alkoholiu perdozavęs žmogus užmiega, tačiau vartojant alkoholį su kokainu miego nesinori, galima išgerti daugiau alkoholio ir taip padidinti apsinuodijimo ar net mirties riziką.
Alkoholis blokuoja kokaino skaidymą organizme, todėl kokainas kaupiasi kūne ir jo padaroma žala didėja.
Metabolizuojant abi medžiagas vienu metu jos susijungia į trečią junginį – kokaetileną, kuris sustiprina kokaino sukeltą euforiją. Kokaetilenas gali išbūti organizme ilgiau nei kokainas ar alkoholis pavieniui, todėl yra žymiai pavojingesnis. Šis junginys pažeidžia širdį, bei kepenis, didina spaudimą, kūno temperatūrą ir streso hormono kortizolio išsiskyrimą.
Kokaino žalos mažinimo atmintinė
- Atlik medžiagos ir jos priemaišų nustatymo testą
- Jei uostysi – susismulkink kristalus ir išsiplauk šnerves, naudok švarų, asmeninį šiaudelį
- Nemaišysi kokaino su alkoholiu, vaistais ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis
- Prieš vartodamas kokainą pavalgyk ir pailsėk
- Pradėk nuo nedidelės dozės, stebėk savo kūno reakciją
- Nevartok antros dozės, kol nepraeis bent 90 min.
- Medžiagą vartok saugioje, patikimoje aplinkoje
- Kokaino nesunku perdozuoti, todėl elkis ypač atsakingai
Įdomūs faktai apie kokainą
Dabartinės kokaino vartojimo tendencijos
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2020 m. ataskaitos duomenimis Europoje populiarėja kokainas. Tai yra dažniausiai vartojamas nelegalus stimuliantas. Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime kokainą išbandė 18 mln. (5,4 proc.) jaunų 15–64 m. amžiaus Europos suaugusiųjų. Iš jų per paskutinius 12 mėn. šią medžiagą vartojo apie 3 mln. (2,4 proc.).
Hospitalizacijos dėl kokaino vartojimo
Kokainas buvo antrasis pagal kreipimosi dėl apsinuodijimo dažnumą narkotikas, su kuriuo susijusius patekimo į ligoninę 2018 m. atvejus stebėjo „Euro-DEN Plus“.
Kokaino vartojimas Lietuvoje – vandentiekio tyrimai
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų mėginiai rodo, jog kokaino vartojimas Lietuvoje populiarėja nuo 2016 m.
2019 m. kokaino metabolitų koncentracija labiausiai padidėjo Klaipėdoje (40 proc.) ir Vilniuje (52 proc.). Kokaino vartojimas savaitgalį išauga visuose miestuose: Klaipėdoje beveik 51, Vilniuje 49, Kaune – net 78 proc., lyginant su kokaino vartojimu darbo dienomis.
Lietuvoje, lyginant su kitomis Šiaurės Rytų Europos šalimis, kokaino vartojimas yra ne taip paplitęs.
Kur suvartojama daugiausiai kokaino?
2021 m. duomenimis 5,6 tonos kokaino buvo suvartotos Australijoje, 60 proc. iš jų – Sidnėjuje! Per paskutinius 4 metus, suvartojamo kokaino kiekis Australijoje padidėjo kone dvigubai – nuo 3 057 iki 5 675 tonų.
Šaltiniai
- Reingardienė D, Vilčinskaitė J, Pilvinis V, Stasiukynienė V, Stonys A, Adomaitienė V. Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaunas, 2007. (p. 54-62)
- Connection BH. Contemporary Reviews in Cardiovascular Medicine. Circulation. 2007;116:77-84.
- Maraj S, Figueredo VM, Lynn Morris D. Cocaine and the heart. Clinical Cardiology: An International Indexed and Peer‐Reviewed Journal for Advances in the Treatment of Cardiovascular Disease. 2010 May;33(5):264-9.
- Cone EJ. Pharmacokinetics and pharmacodynamics of cocaine. Journal of analytical toxicology. 1995 Oct 1;19(6):459-78
- Nickson C. Cocaine Toxicity. Life in the Fast Lane. LITFL. 2020. https://litfl.com/cocaine-toxicity-ccc/
- Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita . Pagrindinės problemos. 2020. https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/EDR_2020_LT(1).pdf
- Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas. Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai.2020. https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/46791%20NTAKD%20metinis%20pranesimas%20web.pdf
- Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Lisabona, 2019. https://www.emcdda.europa.eu/edr2019
- Who is Using Cocaine in 2021? The Banyans Health and Wellness. https://thebanyans.com.au/cocaine-2021
