Dekriminalizacijos mitų dekonstravimas. Atsakas Ramūnui Karbauskiui

Dekriminalizacijos mitų dekonstravimas. Atsakas Ramūnui Karbauskiui

Ramūnas Karbauskis neseniai išdėstė savo nuomonę apie dekriminalizaciją Facebook paskyroje. Kadangi šios kampanijos esmė – komunikacija ir diskusijos narkotikų dekriminalizavimo ir žalos mažinimo temomis, mes panagrinėsime Ramūno argumentus ir tikiuosi visi kartu kažko išmoksime. O kadangi, po Ramūno žinutėmis gali komentuoti tik jo draugai, tai darysime mūsų paskyroje.

Pirmas teiginys Ramūno tekste „Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius“.

Na, įstatyminėse pataisose neužsimenama apie žmogžudystes ar smurtą prieš Lietuvos piliečius. Judam toliau.

„Nors priklausomybių prevencijos komisija, iš esmės LVŽS balsais, dekriminalizavimo idėjai nepritarė, valdantieji jau aiškiai sako, kad projektui pasiekus Seimo komitetus situacija bus kita.“

Tiesa, priklausomybių prevencijos komisija tikrai idėjai nepritarė ir tas nuopelnas pasiektas LVŽS balsais. Visi kiti komitetai pasiūloms pritarė, o už dekriminalizacijos politiką, kartu su priklausomybių programų ir sveikatos plėtra yra pasisakiusi tiek Pasaulio Sveikatos Organizacija, tiek Jungtinių Tautų Narkotikų ir Nusikaltimų Ofisas, tiek ir daugelis esamų LŽVS frakcijos narių Seime, kurie dar 2018 m. pabaigoje patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą. 

„Paruošiamuosius darbus  liberalų bei konservatorių politikai daro ypač gudriai – pasakodami jautrias istorijas apie neva teisėsaugos sugriautus jaunų narkomanų gyvenimus bei pamiršdami papasakoti kitą gyvenimo pusę – kiek narkomanų tiesiog miršta  nuo perdozavimo, kiek jų, apsvaigę nuo narkotikų, padaro sunkius nusikaltimus, nužudydami netgi mažamečius vaikus.“

Visų pirma, žodis „narkomanas“ yra stigmatizuojantis ir nevartotinas. Teisingai yra sakyti – asmuo, vartojantis narkotikus (arba psichoaktyviąsias medžiagas), blogiausiu atveju – narkotikų vartotojas. Daugiau apie tai kas vartotina, o kas ne, galite pasimokyti iš Kanados vyriausybės arba susipažinti su Globalios narkotikų politikos komisijos ataskaita. Naudodami neteisingą kalbą, jūs ne tik stigmatizuojate žmogų, bet ir leidžiate visuomenei suprasti, kad „toks žmogus“ gali būti nustumiamas už visuomenės paraščių. Įvairios žalos mažinimo kampanijos atkreipia dėmesį į kriminalizacijos stigmą bei saugumo priemonių stygių, kas neretai ir priveda prie su narkotikais susijusio mirtingumo. Taip pat mokslinėje literatūroje užfiksuota, kad represyvūs įstatymai padidina su narkotikais susijusį mirtingumą. Jei Ramūno tikslas buvo atkreipti dėmesį, kad istorijos baigiasi ir blogiau, negu tos, kurios aprašytos mūsų socialinės reklamos herojų, tada tikslas pasiektas.

Na, o jei jau Ramūnas stebisi kiek žmonių apsvaigusių nuo narkotikų padaro sunkius nusikaltimus, tai norėtumėme išgirsti šokiruojantį skaičių. Gal dar galėtumėte pateikti lyginamąją analizę o kiek sunkių nusikaltimų padaro asmenys, apsvaigę nuo alkoholio?

Karikatūra ©Redrawarts

„Laisvės partija ir jai antrinančios valdančiosios partijos, satelitais tapusi dalis socialdemokratų tokiais projektais siūlo padėti narkotikų prekeiviams legaliai pardavinėti jauniems žmonėms bilietą į vieną pusę“.

Žmogus, įdėmiai skaitęs pateiktą projektą Seime, pastebėtų, kad jame minimos pataisos yra skirtos psichoaktyviųjų medžiagų disponavimui be tikslo platinti, o ne legalizacijai.

„Ne veltui jų pateiktame projekte dekriminalizuojamas ne tik „mažo kiekio“ narkotikų vartojimas ir laikymas, bet ir gamyba, perdirbimas, gabenimas – visi veiksmai, kurie tiesiogiai susiję su prekyba narkotikais.“

„Mažas kiekis“ tikriausiai išskirtas kabutėmis, nes tokio Lietuvos įstatymuose net nėra. Siūlomose pataisoses minimas – nedidelis kiekis. Savo reikmėms pavyzdžiui kanapės augalo auginimas („gamyba“), to augalo apdorojimas („perdirbimas“) ir laisvė gabentis (neštis kišenėje) tą medžiagą neturėtų būti baustina.

„Naujoji valdžia atvirai sako, kad kitas jų žingsnis – kanapės pramoginiams tikslams.  Taigi, akivaizdu, kad pasakę „A“ jie neketina sustoti ir žengs toliau lengvindami prekeivių narkotikais darbo sąlygas, bet tikrai ne šeimų ar jaunuolių gyvenimus.“

Neaišku, ką girdėjo Ramūnas, tačiau kiek mums yra žinoma koalicijos paskelbtuose planuose yra tik dekriminalizavimo projektas (5.2.5). Taip pat, projekte išdėstomos konkrečios problemos ir jų sprendimo būdai, o ne menami ateities planai.

 „Nebaudžiamumas, laikant „nedidelį“ kiekį kanapių ar kitų narkotikų, neva „savo reikmėms“, atveria prekeiviams narkotikais visas duris patekti arčiau mokyklų ar viešų vietų, kur lankosi jauni žmonės, ir likti iš esmės nebaudžiamiems – įrodyti „savoms“ ar „ne savoms“ reikmėms žmogus laikė ar gamino mažą kiekį narkotikų dažnu atveju nebus įmanoma.“

Šiuo metu neegzistuoja stebuklingi sensoriai, kurie identifikuotų, kas turi narkotikų ir kas ne. Taigi, jokios durys nėra atveriamos ir Ramūno menamas narkotikų šilko kelias nesiformuoja. Dėl nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų disponavimo paskirties ginčo teisminėje praktikoje pavyzdžių netrūksta – kriminalistai sugeba atskirti asmenis prekiaujančius jomis nuo naudojančių medžiagas savoms reikmėms.

„Dažnai sakoma, kad dekriminalizuojant narkotikus siekiama spręsti jaunų žmonių problemas, ypač tas, kurios šiems kyla susidūrus su teisėsauga, mažinamas teisėsaugos institucijų krūvis. Būnant nuosekliems su tokia logika, tikriausiai reikėtų panaikinti visą Baudžiamąjį kodeksą – tuomet krūvis tikrai sumažėtų, bet ar visuomenė taptų darnesne, o žmonių gyvenimas – geresnis?“.

Ramūnas įsivaizduoja, kad siūlomos pataisos remiasi tokia logika: mažiau įstatymų –  geresnis gyvenimas. Jeigu Karbauskis būtų produktyviau dalyvavęs seimo posėdžiuose (t.y. klausęs jam dėstomos informacijos ir argumentų), suprastų, kad kriminalizacija daro žalingą poveikį jaunimui, narkotikų vartojimas auga, yra skatinama stigma ir žalos mažinimo bei medicininės pagalbos paslaugos tampa neprieinamomis. O kalbant apie darną  – nepamirškite, kad Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybėmis iki 2030 m. ketina pasiekti darnaus vystymosi tikslus. Dalis tikslų yra susiję su represyvios narkotikų politikos panaikinimu. Todėl kviečiame kurti darnią visuomenę drauge!

„Taip ir narkotikų dekriminalizavimas ne padeda, o gilina problemas. Yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, jog laisvesnė prieiga prie narkotikų lemia priklausomybių skaičiaus augimą, atsiradus tolerancijai „mažam“ narkotikų kiekiui, jį jauni žmonės didina, ima vartoti stipresnius narkotikus“.

Nėra įrodymų, kad dekriminalizavimas didina narkotinių medžiagų vartojimo keliamas problemas. O kodėl Ramūnas tiek kalba apie pavyzdžius, bet jų nepateikia ir liekame spėlioti, ką jis turi omenyje. Ramūnai, tai gal vis gi pateiksite įrodymų, pavyzdžių? Mes pateikiame 2020 metų sisteminę pasaulinės narkotikų politikos analizę, kurioje teigiama, kad vartojimas nekinta dekriminalizavus psichoaktyviąsias medžiagas.

„Jau esu minėjęs ne kartą, jog Olandijos pavyzdys taip pat rodo, kad narkotikų dekriminalizavimas ir netgi kanapių legalizavimas nėra visuomenei saugiausia išeitis, ir, tuo labiau, šie veiksmai neišsprendžia nelegalių narkotikų vartojimo problemos. Realybė ta, kad Olandijoje nelegalių narkotikų vartojimas yra kur kas didesnis nei šiuo metu Lietuvoje.“

Mokslininkai pastebėjo, kad Olandijos tolerancijos politika kanapių prekybai kavinėse bei mažų kiekių dekriminalizavimas nėra susijęs su politika tiesiogiai, nes tai koreliuoja su kitose šalyse stebimu kanapės vartojimo prieaugiu. Ramūnas teisus, Olandijoje suvartojamų kanapių kiekis tenkantis vienam žmogui yra didesnis, tačiau tai ne dėl dekriminalizacijos. Užmetus akį į kanapės vartojimo Europos Sąjungoje žemėlapį iš Europos Narkotikų ir Priklausomybių Monitoringo Agentūros, už Lietuvą daugiau kanapės suvartoja ir kitos šalys, kuriose dekriminalizacijos nėra.

„Įdomu ir tai, kad Olandijoje daugiau ir su narkotikais susijusių teisės pažeidimų, nors, siūlant dekriminalizavimą Lietuvoje, mus bando įtikinti, kad bus atvirkščiai“.

Visų pirma, Lietuvoje nėra siūloma legalizacija arba reguliacija. Na ir turbūt logiška, kad jei šalyje gali įsigyti tam tikrų psichoaktyviųjų medžiagų legaliai, tai ir nusikaltimų susijusių su jų disponavimu gali padaugėti. Tačiau jei kalbėsime apie dekriminalizaciją, Portugalijos patirtis rodo, kad įkalintų už nusikaltimus susijusius su narkotikais žmonių skaičius (%) sumažėjo – nuo 44% (1999 m.) iki 24% (2013 m.)  Taip pat sumažėjo sulaikytų ir teisiamių žmonių skaičius nuo daugiau nei 14 000 (2000 m.), iki 5 500-6 000 per metus, kai dekriminalizacijos įstatymas buvo priimtas. Šios žinutės gale Ramūnas pateikia grafiką apie Estijos narkotikų mirtis per pastaruosius 20 metų. Neminima, kad išskirtos datos sutampa su sintetinio opioido fentanilio banga Europoje ir mirčių skaičius augo visur, tačiau Estijoje pasireiškė stipriausiai. 2017 metais buvo įgyvendinta vaisto naloksono, kuris skirtas panaikinti perdozavimo poveikiams, programa ir mirčių skaičius sumažėjo. Kaip ir ekspertai, mes pritariame, kad tokios programos turėtų būti skatinamos Lietuvoje greta dekriminalizacijos programų.

„O mes ką? Leisime liberalams žaisti laisvę, kurios kaina – žmonių gyvybės? O gal vis tik, užuot dekriminalizavus narkotikus, būtų tikslingiau priklausomybę turintiems asmenims sudaryti galimybes gydytis ir tokiu atveju, pavyzdžiui, jei matoma, kad asmuo gydosi ir yra motyvuotas, o gydymasis sėkmingas, nutraukti jiems pradėtus ikiteisminius tyrimus? Juk ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygas įstatymas apibrėžti leidžia.“

Ramūnui atrodo, kad čia yra žaidžiama žmonių gyvybėmis. Mūsų pasiūlyme žmogus, kuris disponuoja nedideliais kiekiais nėra baudžiamas ir turi prieiga gydymui, be jokių moralizavimų ar teisinio stebėjimo per petį, kada yra pažeidžiamas žmogaus orumas ir stigmatizuojama. Ramūno siūlomu atveju žmogus tampomas per teisminę sistemą, kol biurokratinis aparatas aiškinasi ar jis motyvuotas ir ar gydosi pakankamai gerai, kad jo nebausti. Ramūnas iš savo pozicijos nepastebi, kad su žmonių gyvybėmis ir ateitimis jau yra žaidžiama. Metas tą pakeisti. Daugiau apie tai, kaip represyvūs narkotikų įstatymai varžo žmogaus teises ir pasiekia priešingus rezultatus, negu kad skelbia galima pasiskaityti Jungtinių Tautų Tarptautinėse Žmogaus Teisių ir Narkotikų Politikos Gairėse.

Išvada: oponentams žymiai įdomiau kalbėti apie dalykus, kurių dekriminalizacijos projekto pataisose nėra ir demonstruoti savo moralines pozicijas, o ne žalos mažinimo politikos ar moksliniais duomenimis grįstas žinias dekriminalizacijos tema.