Tarptautinio projekto „Boost Local Advocacy“, kurį vykdėme 2024-2025 m., tikslas – keisti visuomenės požiūrį į narkotikų politiką, renkant duomenis apie jaunimo požiūrį, apklausus ekspertus interviu metu bei organizuojant diskusiją dialogui įžiebti. Tai nėra tik pavienis projektas – tai dalis mūsų darbų siekiant kurti Lietuvą, kurioje narkotikų politika būtų paremta ne baime, o sveikata, prevencija ir pagarba žmogaus teisėms. Jei norime mažiau žalos – tiek sveikatai, tiek visuomenei – požiūrį reikia keisti iš esmės.

Pirma projekto dalis – apklausos

Projekto metu buvo įvykdytas dviejų dalių tyrimas – kiekybinė jaunimo apklausa ir interviu su ekspertais. Klausimai sutelkti į narkopolitikos, dekriminalizacijos temas, norint suprasti, koks yra jaunų žmonių ir ekspertų  požiūris į vykdomą narkotikų politiką Lietuvoje bei įvertinti dekriminalizacijos reikalingumą.

Šios projekto dalies tikslas buvo išsiaiškinti jaunų Lietuvoje gyvenančių žmonių (18-29 m.) požiūrį apie vykdomą narkotikų politiką Lietuvoje bei įvertinti dekriminalizacijos reikalingumą. Apklausos klausimai buvo suskirstyti į bendrus klausimus apie Lietuvos narkotikų politiką bei dekriminalizaciją.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunų žmonių narkotikų vartojimą pirmiausia mato kaip visuomenės sveikatos, o ne baudžiamosios teisės problemą. Visoje apklausoje šiuo klausimu jaunimo pozicija buvo labiausiai vieninga, pavyzdžiui, net 76 % apklaustųjų sutiko, jog valstybė turėtų daugiau investuoti į prevenciją. Ilgalaikės, prevencinės strategijos atrodo kur kas svarbesnės nei griežtos, tik pasekmes valdančios priemonės.

Dekriminalizacijos klausimu nuomonės išsiskyrė šiek tiek daugiau. Daugiau nei pusė respondentų (52 %) palaiko nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą, tačiau didesnis požiūrių skirtumas matomas tarp jaunesnių (18–19 m.) dalyvių. Nemaža dalis sutinka, kad tokia politika padėtų mažinti stigmą ir skatintų ieškoti pagalbos, tačiau nėra vieningos nuomonės, ar tai iš tiesų sumažintų vartojimą. Įdomu tai, kad selektyvi dekriminalizacija, pavyzdžiui, tik kanapių, sulaukia vidutinio palaikymo. Ko gero, nes visuomenės nuostatos dar tik formuojasi.

Net 66 % nepritaria griežtoms bausmėms kaip priemonei mažinti narkotikų vartojimą. Tai patvirtina, kad vis daugiau jaunų žmonių atsigręžia į humaniškus, žalos mažinimu ir visuomenės sveikata grįstus metodus.

Tyrimas atskleidė, kad informuotumas vis dar yra prastas. Daugelis apklaustųjų pripažino, kad jų žinios apie narkotikų įstatymus yra ribotos, o apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas (NPS) vidutinis žinių įvertis siekia vos 2,1 balo iš 10. Be to, 76 % mano, kad jų nuomonė neturi įtakos politiniams sprendimams, kas rodo žemą pilietinį įgalinimą ir nusivylimą sistema.

Apibendrinant, šis tyrimas atskleidė, kad jaunimas palaiko į sveikatą orientuotą politiką, išreiškia dekriminalizacijos, ypač mažų kiekių, palaikymą, tačiau nepasitki sistema ir stokoja edukacijos.

Ekspertų nuomonė

Jaunimo organizacijos, politikai ir mokslininkai bendradarbiaudami gali iš esmės pakeisti narkotikų politiką. Kai pilietinė visuomenė, ypač jaunimas, įsitraukia į viešą diskusiją ir aktyvizmą, atsiveria kelias pažangesniems, į sveikatą orientuotiems sprendimams. Mokslininkai pateikia faktus ir įrodymus, o politikai gali inicijuoti pokyčius įstatymuose. Jaunimo organizacijos čia veikia kaip tiltas tarp bendruomenių ir sprendimų priėmėjų: jos mobilizuoja viešąją nuomonę, dalijasi informacija, mažina stigmą. Tokia partnerystė tarp mokslo, politikos ir visuomenės yra raktas į ilgalaikius pokyčius, grįstus žmogaus teisėmis ir sveiku protu.

Buvo atlikti 5 interviu su įvairių sričių ekspertais:

• Dr. Mindaugas Lankauskas (teisininkas ir kriminologas, narkotikų politikos ir su narkotikais susijusios nusikalstamos veiklos ekspertas),
• Gabija Pakatiliūtė (Lietuvos jaunimo sąjunga „Žingsnis“),
• Medicinos toksikologas (lieka anonimu),
• Vytenis Andriukaitis (Europos Parlamento narys, istorikas, gydytojas),
• Artūras Rudomanskis (NVO „ Tolerantiško Jaunimo Asociacija“ atstovas).

Dekriminalizavimas kaip sveikatos strategija

Visi penki respondentai vieningai pritarė dekriminalizavimui kaip žmogaus teisėmis ir visuomenės sveikata pagrįstai reformai. Dr. Mindaugo Lankausko teigimu: „…jei į dekriminalizavimą žvelgsime per priklausomybės prizmę, visos medžiagos turėtų būti dekriminalizuotos“. Vytenis Andriukaitis pabrėžė: „Tų, kurie tampa priklausomi, negalima kriminalizuoti – kalėjimai negydo“. Toksikologas atkreipė dėmesį: „Mes, kaip medikai, turėtume atverti duris“. Artūras pridūrė: „Manau, kad dekriminalizavimas turi būti vykdomas kartu su strategija.“

Politinės kliūtys

4 iš 5 respondentų nurodė, kad didžiausia kliūtis yra politinė drąsa. G. Pakatiliūtė nurodė: „Ši tema yra jautri rinkėjams, todėl partijos vengia priimti sprendimus“. V. Andriukaitis iš dalies sutiko su teiginiu, kad „visuomenė yra arba pavargusi, arba mato tai kaip šiek tiek toksišką temą“, todėl šiuo metu parlamente vengiama dekriminalizuoti. Tačiau jis taip pat paminėjo: „Žinau, kad ši tema yra būtina – akivaizdu, kad turime pradėti, tačiau turime tai daryti subalansuotai, kad pasiektume rezultatų, o ne susipriešintume, išprovokuotume kultūrinį karą ir neišspręstume klausimo.“ Artūras R. pridūrė: „Tai palanki terpė politikams gauti balsų palaikant neigiamą įvaizdį.“

Paslaugų infrastruktūros trūkumas

Respondentai pabrėžė, kad dekriminalizavimas be prieinamos paramos sistemos gali iš tikrųjų pabloginti padėtį. Toksikologas teigė: „Dekriminalizavimas, nesuteikiant asmeniui jokios pagalbos, yra blogiau nei kriminalizavimas“. Artūras R. pabrėžė: „Neužtenka pakeisti statusą – reikia švietimo ir paslaugų“. Jis taip pat pridūrė: „Siūlyčiau iniciatyvas perkelti į nevyriausybines organizacijas ir jaunimo centrus, į kultūrą, meną…“

Tarptautinė praktika

2 respondentai (Lankauskas ir Andriukaitis) aktyviai rėmėsi Portugalijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo modeliais. M. Lankauskas išsamiai aptarė Portugalijos ir Nyderlandų modelius, o V. Andriukaitis juos palygino su Liuksemburgo ir Šveicarijos praktika. Jis taip pat paminėjo: „Žalos mažinimo paradigma keičia senąjį “karo su narkotikais„ požiūrį“.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalys ėmėsi įvairių narkotikų politikos reformų, ypač dekriminalizavimo srityje. Šios reformos dažnai siejamos su sveikata pagrįstu požiūriu į narkotikų vartojimą, o ne su baudžiamuoju persekiojimu. Toliau pateikiama keletas teigiamų narkotikų politikos pavyzdžių iš visos Europos.

• 2001 m. Portugalijoje dekriminalizuotos visos psichoaktyviosios medžiagos ir pradėtas vykdyti į vartojančio asmens sveikatą orientuotas modelis.
• Nuo XX a. pab. Nyderlanduose psichoaktyviųjų medžiagų rekreacinis vartojimas yra de facto dekriminalizuotas, tam tikromis aplinkybėmis toleruojamas ir narkotikų laikymas ir prekyba, plačiai taikomos žalos mažinimo praktikos.
• Nuo 2023 m. Liuksemburge legalizuotas kanapių vartojimas, laikymas, auginimas suaugusiems Liuksemburgo piliečiams (su tam tikrais apribojimais ir sąlygomis). Kitos psichoaktyviosios medžiagos yra nelegalios, tačiau politinė kryptis orientuota į sveikatos apsaugą, žalos mažinimą.
• Nuo XX a. pab. Šveicarijos politika paremta keturių pakopų strategija, kuri apima prevenciją, gydymą, žalos mažinimą, teisėsaugos apribojimus. Nors dauguma psichoaktyviųjų medžiagų yra nelegalios, priklausomybių gydymas, prevencija, edukacija, žalos mažinimo paslaugos yra Šveicarijos narkopolitikos prioritetas.

Respondentai vieningai sutaria, kad dekriminalizavimas turėtų būti įgyvendinamas kaip žmogaus teisėmis ir visuomenės sveikata grįsta strategija, tačiau tam būtina politinė drąsa ir stipri paslaugų infrastruktūra. Didžiausia kliūtis – politikų baimė imtis nepopuliarių sprendimų, ypač jautrių rinkėjams. Ekspertai pabrėžia, kad be prieinamos pagalbos sistemos dekriminalizavimas gali neduoti laukiamų rezultatų ar net pabloginti situaciją, todėl būtina derinti jį su švietimu, žalos mažinimo paslaugomis ir bendruomeninėmis iniciatyvomis.

Drug Policy in Crisis: Searching for Solutions

Gegužės 24-ąją Lukiškių kalėjime 2.0, Vilniuje, surengėme diskusiją, skirtą aptarti narkotikų politikos krizės sprendimus Lietuvoje. Narkopolitikos ekspertai, aktyvistai, politikos formuotojai, bendruomenių atstovai ir visi, norintys geriau suprasti žalos mažinimo bei dekriminalizacijos iniciatyvas aptarė veiksmingus modelius iš užsienio, mes pristatėme tyrimo rezultatus, o speciali viešnia iš Vokietijos, „My Brain My Choice Initiative“ (MBMC)* įkūrėja Philine Edbauer pasidalijo įžvalgomis apie kanapių legalizacijos procesą savo šalyje. Pasak jos, legalizaciją Vokietijoje pavyko pasiekti ne per vieną dieną, tačiau iniciatyva pasiekė lemiamą atspirties tašką tik susivienijus daugybei šalies nevyriausybininkų, mokslininkų bei politikų, kurie išplatino laišką, skirtą valdančiai koalicijai imtis veiksmų ir priimti mokslu paremtus narkopolitikos įstatymus.

Diskusijoje aptarta visuomenės ir specifiškai jaunimo skeptiškumo problema, apie kurią dalyviai pasidalino keliomis labai svarbiomis įžvalgomis. 2023 m. mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo iniciatyvai patvirtinti Seime pritrūko vos penkių balsų. Dekriminalizacijos šalininkus užplūdo didelis nusivylimas ir bejėgiškumo jausmas dėl tokio skaudaus pralaimėjimo. Iš kitos pusės, visi diskusijos dalyviai sutiko, jog reikia žutbūt nepamiršti ir kitos perspektyvos – Lietuvoje dar niekada nebuvome taip arti šio įstatymo priėmimo.

Mokslu pagrįstos narkopolitikos atstovai ir visa pilietinė visuomenė privalo nepasiduoti ir toliau palaikyti bei skatinti diskusijas apie dekriminalizacijos svarbą. Kiekybinė projekto apklausa bei pastarųjų rinkimų statistika parodė, jog daug Lietuvos jaunimo yra politiškai apatiški. Tai yra didžiulė problema, su kuria privalome kovoti visi. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog pilitiškumo skatinimas, ir svarbiausia, jaunimo įveiklinimas yra kritiškai svarbūs. Kiekvienas pozityvių pokyčių trokštantis žmogus gali prisidėti prie to vien kantriai ir argumentuotai diskutuodamas su kitaip mąstančiais artimaisiais ir draugais. Nors kova dėl žmogaus teisėmis pagrįstos politikos kartais atrodo alinanti, bet ji toli gražu nėra beprasmiška.

Klausimas, kurio negalime ignoruoti

Narkotikų politikos klausimas yra nepatogus, bet būtinas. Paliekant labiau pažeidžiamus visuomenės narius už borto, atsiskyrimas, socialinė nelygybė tik didėja, o tai daro žalą piliečių vienybei ir gerovei. Šį sentimentą patvirtina jaunų žmonių nusivylimas sistema, todėl kyla klausimas – ar vis dar svarbesni asmeniniai interesai ir saugios pozicijos, ar visgi jau laikas atidėti emocijas ir vieningai dirbti ties (realia) gerove?

Autoriai: Olga Grinko, Linas Tavaras

*„My Brain My Choice Initiative“ (MBMC) yra Vokietijos bendruomenės tinklas, pasisakantis už psichoakyvių medžiagų vartotojų ir nesmurtinės (non-violent) narkotikų prekybos dekriminalizavimą, taip pat už pasaulinio karo su narkotikais užbaigimą.

The post Narkopolitikos kryžkelėje: „Boost Local Advocacy“ išvados appeared first on Young Wave - Jauna Banga.

Kol Lietuva trypia vietoje narstydama vis tuos pačius teisinius klausimus, pasaulis juda toliau. Įvairiose šalyse susidomėjimas psichedelikų savybėmis neišblėsęs mokslininkų tarpe. Atliekami tyrimai, kokį potencialą turi psilocibinas skirtingų ligų gydyme. Kviečiame paminėti 9/20 susipažįstant su „magiškaisiais grybais“ ir mokslo naujienomis.

Ar grybai saugūs?

Turbūt girdėjote, kad „magiškieji grybai“ yra laikomi saugiausia psichoaktyviąja medžiaga. Žmonės juos vartoja tūkstančius metų dvasiniais, terapiniais, rekreaciniais tikslais. 2017 m. atliktame „Global Drug Survey“ mažiausia dalis respondentų atsakė, kad jiems reikėjo sveikatos specialistų pagalbos po psilocibino „tripo“. 2010 m. atlikti Nyderlandų ir Jungtinės karalystės tyrimai įvertino, kad psilocibino grybai yra mažiausiai žalingi palyginus su rekreaciniais narkotikais, be to, nebuvo nustatyta atvejų, kad jie sukeltų organų pažeidimus ar kitokią žalą organizmui, pavyzdžiui, kvėpavimo takų sutrikimus ar širdies smūgius. Be to, jie turi labai žemą priklausomybės riziką.

Tuo pačiu, ekspertai primena, kad kiekviena medžiaga turi savo potencialių pavojų, dėl ko svarbu aklai nepasikliauti trendu, kurį sukėlė pastarąjį dešimtmetį iškilęs „psichedelikų renesansas“. Dažniausiai neigiamas poveikis pasireiškia būtent rekreacinio vartojimo ribose, kai vartojantis asmuo nėra stebimas mokslininkų, sveikatos apsaugos specialistų ar „tripsitterių“. Taigi, kokia galima žala vartojant grybus?

Pavojingas elgesys

Ko gero, daugiausia nelaimingų atsitikimų vartojant grybus kyla dėl neatsakingo elgesio – vairavimo apsvaigus, blaškymosi keliuose, kurie turi didžiulę tikimybę tragiškoms pasekmėms tiek vartojančiam, tiek aplinkiniams. Vis dėlto, psilocibinas yra stipri haliuciogeninė medžiaga, kuri iškraipo aplinkos, laiko suvokimą, dėl ko nuolat pabrėžiamas „set and setting“ – saugi aplinka ir emocinė būsena. Kad ir koks būtų „tripo“ tikslas, kiekvieno psichonauto atsakomybė yra įsivertinti savo galimybes prieš pradedant kelionę.

Fizinis poveikis

„Magiškieji grybai“ gali pakelti spaudimą, todėl svarbu įsivertinti savo fizinę būseną, ypač, jeigu žmogus turi aukšto kraujospūdžio ar širdies permušimų istoriją.

Taip pat, dažnai jaučiamas pykinimas, rečiau – mieguistumas, galvos skausmas, drebulys. Dažniausiai, šie efektai praeina savaime.

Psichinės sveikatos sutrikimai

Psichedelikų sukeltos kelionės gali būti labai intensyvios, paliekančios žymę žmogaus psichikoje gerokai po medžiagos poveikio baigties. Tai gali sukelti izoliacijos, nerimo, depresijos, depersonalizacijos požymius, dėl ko yra labai svarbus integracijos etapas po kelionės. Rekomenduojama turėti patikimą žmogų ir/ar sveikatos specialistą, su kuriuo galima būtų turėti atvirus pokalbius, „suvirškinti“ patirtį.

Svarbu paminėti, kad „magiškųjų grybų“ vartojimas kartu su tam tikrais psichotropiniais vaistais gali sukelti serotonino sindromą. Be to, sergant šizofrenija, turint šizofrenijos ir kitų panašių sutrikimų istoriją šeimoje, psichedelikus vartoti yra nerekomenduojama, kadangi kyla didelė rizika suaktyvinti ligą.

Dažnai minimas haliucinogenų sukeltas nuolatinis suvokimo sutrikimas (HPPD). HPPD yra neurologinė būklė, kai po psichodelikų vartojimo žmogus patiria užsitęsusius regos pokyčius (regimasis „sniegas“, povaizdžiai, aureolės, šviesos iškraipymai, plūduriuojančių objektų matymas). Dažnai lydi nerimas, panikos priepuoliai ar derealizacija. HPPD kartais trunka mėnesius ar metus. Nors šis sutrikimas dažnai naudojamas kaip gąsdinimo priemonė, neva, kartą suvalgęs grybų, žmogus likusį gyvenimą spontaniškai matys haliucinacijas būdamas blaivas, HPPD yra labai retas ir nuo jo įmanoma pasveikti taikant tinkamą paramą bei gydymo strategiją.

Kalbant apie psichedelikus, neišvengiamai iškyla blogos kelionės, geriau žinomos, kaip „bad trip“ problema. „Tripo“ metu gali sukilti stipri baimė, panika, paranoja. Šie neigiami išgyvenimai gali paveikti žmogaus elgesį, padaryti jį neprognozuojamu, ypač, jeigu „keliautojas“ nepriima šios būsenos, dar labiau į ją susitelkia, taip padarydamas sau meškos paslaugą. Blogą savijautą galima sumažinti ją priimant, mėginant ramiai nukreipti mintis kitur, atsigulant ir įsijungiant ramią muziką, geriausia – šalia turėti patikimą žmogų, „sitterį“, kuris padėtų išlaviruoti šią būseną. Nors tai yra labai nemaloni patirtis, kai kuriuos žmones visam gyvenimui atgrasanti nuo „tripinimo“, integruotos neigiamos patirtys gali turėti ir naudingas bei prasmingas pamokas, tačiau apie tai – kitą kartą.

Mokslo naujienos

Kalbant apie tyrimus, kiekvienus metus „grybai“ pritraukia mokslininkų ėmesį visame pasaulyje, ypač tiriant medžiagos potencialą gydant psichinius, neurologinius sutrikimus. Taigi, kokios tos mokslo naujienos?

Depresijos gydymas

Daugiausia dėmesio depresijos gydymo „magiškaisiais grybais“ srityje sulaukė Compass Pathways tyrimas, kuris parodė reikšmingą gydymui atsparios depresijos simptomų sumažėjimą. Tyrimo 2-b fazė atskleidė, kad viena didelė psilocibino dozė (25 mg) kartu su psichologiniu palaikymu reikšmingai sumažino simptomus palyginus su mažesnėmis dozėmis ar placebu. Šiuo metu vykdoma trečiosios fazės analizė, kuri gali atverti kelią psilocibino terapijai kaip oficialiai patvirtintam gydymo metodui ateityje.

Johns Hopkins universitete atlikti tyrimai rodo panašius rezultatus: net vienkartinė dozė pacientams, sergantiems sunkia depresija, sukėlė greitą ir ilgalaikį simptomų sumažėjimą, o dalis žmonių išliko remisijoje net kelis metus.

Tuo tarpu Usona Institute pradėtas trečios fazės tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti psilocibino efektyvumą gydant sunkią depresiją. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) įvardijo šio tyrimo svarbą, pabrėždama potencialą sunkios depresijos gydyme.

2021 m. Imperial College London komanda baigė antrąją tyrimo fazę, kuriame lygino psilocibino terapijos ir klasikinių antidepresantų – escitalopramo – poveikį. Ši tyrimo fazė atskleidė, kad psichedelikų terapija turi lygiavertį, jei ne didesnį, potencialą depresijos gydyme.

Priklausomybės

2022 m. paskelbtas NYU Langone Health tyrimas, kuriame buvo tiriamas priklausomybės nuo alkoholio gydymas derinant psilocibiną bei psichoterapiją.

Per aštuonis mėnesius nuo gydymo pradžios, asmenys, kuriems buvo skiriamas psilocibinas, 83 % sumažino stiprų alkoholio vartojimą, palyginus su vartojimo dažniu prieš tyrimą. Taip pat įdomu, kad praėjus 8 mėnesiams po pirmosios dozės, beveik pusė (48 %) psilocibino gavusių asmenų visiškai nustojo gerti, palyginus su 24 % placebo grupės dalyvių.

2016 m. John Hopkins ir kt. paskelbė pilotinį tyrimą siekiant įvertinti, ar psilocibinas turi potencialą gydant nuo priklausomybės tabakui. Pastebėta, kad po 30 mėnesių nuo gydymo 60 % dalyvių visiškai metė rūkyti. Šiuo metu renkami tiriamieji didesnio mąsto tyrimui.

Parkinsono liga, anoreksija, neuroplastiškumas ir kt.

2023 m. paskelbtos pirmosios fazės tyrimo išvados nagrinėjant anoreksijos gydymo potencialą. Kol kas tik įvertinta, kad psilocibinas yra pakankamai saugus pacientėms (buvo tiriamos tik moterys), kad galima būtų šį tyrimą tęsti vėlesnėse fazėse.

Pilotinis tyrimas San Franciske nagrinėjo psilocibino poveikį Parkinsono liga sergantiems pacientams. Pirminiai duomenys rodo pagerėjusią nuotaiką ir net motorikos funkcijų sustiprėjimą. Vis dėlto, tyrime kvescionuojama hipotezė, ar dalis motorinių pokyčių gali būti antrinio pobūdžio (geresnė nuotaika sukėlė didesnį aktyvumą, o jis – geresnę motoriką), ar visgi pagerėjimą lėmė tiesioginė neurobiologinė įtaka.

2025 m. atliktame tyrime mokslininkai atrado, kad psilocibinas turi anti-senėjimo savybių, lėtinančių ląstelių senėjimą, kas galėtų pagerinti gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje. Svarbu pažymėti, kad šis pilotinis tyrimas kol kas atliktas su pelėmis, o ne žmonėmis.

Be to, nagrinėjama psichedelikų įtaka smegenų neuroplastiškumui. Tyrimai rodo greitą ir dažnai ilgalaikį funkcinių ryšių ir plastinių pokyčių efektą po psilocibino terapijos. Psichedelikų įtaka neuroplastiškumui laikoma viena iš galimų prielaidų, kodėl psilocibino terapijos poveikis būna ilgalaikis.

Neveltui „magiški“

Lietuvoje 9/20 nėra populiari, tačiau kitose šalyse ši diena tampa proga ne tik pasidžiaugti grybų kultūra, bet ir priminti apie sparčiai besikeičiantį mokslo pasaulį. Nors nemažai išvardintų tyrimų nėra galutinėse fazėse, įdomu pastebėti, kokį potencialą turi „magiškieji grybai“ ir smalsu pamatyti tolimesnius tyrimus ateityje. Žinoma, psilocibinas nėra „magiškoji piliulė“ – tyrimai atliekami kontroliuojamoje aplinkoje, dažnai kartu su psichedelikais dalyviai gauna psichologinę paramą, psichoterapinį gydymą.

Kalbant apie psichoaktyviąsias medžiagas, svarbu kalbėti apie pagrįstą informaciją, o ne kliautis gandais, kurie dažnai turi stiprų stigmos poskonį. Mokslas rodo, kad psilocibino saugumas pirmiausia priklauso nuo konteksto, t.y. tinkamos priežiūros, aplinkos, pasiruošimo, integracijos, paramos.

Galiausiai, grybų tema neišvengiamai veda prie teisinės sistemos klausimų. Dalis šalių jau žengia pirmuosius žingsnius legalizuodamos ribotą terapinį naudojimą, kitos vis dar laikosi griežtų draudimų. Lietuvoje psichedelikų klausimas sulaukia ženkliai mažiau diskusijų nei kanapės, tačiau turime progą mokytis iš kitų šalių patirčių, stebėti tyrimų raidą ir kalbėtis, kokia politika geriausiai tarnautų visuomenės sveikatai, o ne baustų piliečius.

Su Magiškųjų grybų diena!

Šaltiniai

1. CNBC. Magic mushrooms are the safest recreational drug, study says [Internet]. 2017 May 24 [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.cnbc.com/2017/05/24/magic-mushrooms-are-the-safest-recreational-drug-study-says.html

2. Psychedelic Tips. Are magic mushrooms safe? [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://psychedelictips.com/are-magic-mushrooms-safe/

3. ScienceAlert. Researchers rank recreational drugs based on how dangerous they are [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.sciencealert.com/researchers-rank-recreational-drugs-based-on-how-dangerous-they-are

4. Nutt DJ, King LA, Phillips LD. Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis. Lancet. 2010 Nov;376(9752):1558-65. Available from: https://www.researchgate.net/publication/47635105_Nutt_DJ_King_LA_Phillips_LD_Drug_harms_in_the_UK_a_multicriteria_decision_analysis_Lancet_376_1558-1565

5. Rehm J, Shield KD, Gmel G, Rehm MX, Frick U. Ranking the harm of alcohol, tobacco and illicit drugs. Eur Addict Res. 2010;16(4):202-7. Available from: https://karger.com/ear/article-abstract/16/4/202/119853/Ranking-the-Harm-of-Alcohol-Tobacco-and-Illicit

6. Vox. Alcohol is more dangerous than marijuana. Here’s why. [Internet]. 2015 Feb 24 [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.vox.com/2015/2/24/8094759/alcohol-marijuana

7. National Institute on Drug Abuse. Psilocybin (magic mushrooms) [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://nida.nih.gov/research-topics/psilocybin-magic-mushrooms#is-psilocybin-safe

8. Carbonaro TM, Bradstreet MP, Barrett FS, MacLean KA, Jesse R, Johnson MW, et al. Survey study of challenging experiences after ingesting psilocybin mushrooms: Acute and enduring positive and negative consequences. J Psychopharmacol. 2016 Dec;30(12):1268-78. doi:10.1177/0269881116662634. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29956917/

9. Barrett FS, Doss MK, Sepeda ND, Pekar JJ, Griffiths RR. Emotions and brain function are altered up to one month after a single high dose of psilocybin. Sci Rep. 2020 Feb;10:2214. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7034876/

10. Andersen KA, Carhart-Harris R, Nutt DJ, Erritzoe DE. Therapeutic effects of classic serotonergic psychedelics: A systematic review of modern-era clinical studies. Acta Psychiatr Scand. 2022 Sep;146(3):268-82. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9353971/

11. Psychedelic Society UK. Risk & harm reduction: Psilocybin [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://psychedelicsociety.org.uk/risk-harm-reduction/psilocybin

12. Boca Recovery Center. Shrooms (Psilocybin) side effects [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://bocarecoverycenter.com/hallucinogens/shrooms/side-effects/

13. Leafly. Can psychedelic mushrooms trigger psychosis? [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.leafly.com/news/health/can-psychedelic-mushrooms-trigger-psychosis

14. Investing News. Compass Pathways announces publication of results from COMP004 study on COMP360 psilocybin for treatment-resistant depression [Internet]. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://investingnews.com/compass-pathways-announces-publication-of-results-from-comp004-study-on-comp360-psilocybin-for-treatment-resistant-depression/

15. Johnson MW, Garcia-Romeu A, Griffiths RR. Long-term follow-up of psilocybin-facilitated smoking cessation. Am J Drug Alcohol Abuse. 2023;49(4):449-60. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12226623/

16. Johns Hopkins Medicine. Psilocybin treatment for major depression effective for up to a year for most patients [Internet]. 2022 Feb 15 [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.hopkinsmedicine.org/news/newsroom/news-releases/2022/02/psilocybin-treatment-for-major-depression-effective-for-up-to-a-year-for-most-patients-study-shows

17. Goodwin GM, Aaronson ST, Andrade C, DeBattista C, George MS, Kinrys G, et al. Single-dose psilocybin for a treatment-resistant episode of major depression. eClinicalMedicine. 2024;72:102182. Available from: https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/PIIS2589-5370(24)00378-X/fulltext

18. Davis AK, Barrett FS, May DG, Cosimano MP, Sepeda ND, Johnson MW, et al. Effects of psilocybin-assisted therapy on major depressive disorder: A randomized clinical trial. JAMA Psychiatry. 2021;78(5):481-9. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37488291/

19. Schenberg EE. Psychedelic-assisted psychotherapy: A paradigm shift in psychiatric research and development. Front Pharmacol. 2022;13:923953. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36001306/

20. Ross S, Bossis A, Guss J, Agin-Liebes G, Malone T, Cohen B, et al. Rapid and sustained symptom reduction following psilocybin treatment for anxiety and depression in patients with life-threatening cancer: a randomized controlled trial. J Psychopharmacol. 2016 Dec;30(12):1165-80. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5641975

21. CenterWatch. 5-HT2A agonist psilocybin in the treatment of tobacco use disorder [Internet]. Clinical trial listing NCT05452772. [cited 2025 Sep 20]. Available from: https://www.centerwatch.com/clinical-trials/listings/NCT05452772/5-ht2a-agonist-psilocybin-in-the-treatment-of-tobacco-use-disorder

22. Baek S, Lee S, Kim J, Choi J. Psilocybin-assisted therapy: A computational psychiatry perspective. arXiv [Preprint]. 2024 Nov 27. Available from: https://arxiv.org/abs/2411.19840

23. Moreno JL, Holloway T, Albizu L, Sealfon SC, González-Maeso J. Metabotropic glutamate mGlu2 receptor is necessary for the therapeutic effects of psilocybin. Nat Med. 2025 Jan;31:88-96. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40628762/

The post Magiškųjų grybų diena: naujausi tyrimai ir edukacijos reikšmė appeared first on Young Wave - Jauna Banga.

Religiniai ir moraliniai veiksniai

Religija atlieka svarbų vaidmenį formuojant požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas. Daugelio religijų doktrinos turi aiškias nuostatas dėl tam tikrų medžiagų vartojimo. Kaip teigia religijos istorikė Karen Armstrong, „religija dažnai atspindi ir stiprina visuomenės vertybes bei baimes“.

Šalyse, kuriose islamas yra valstybinė religija, alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas. Jo vartojimas laikomas nuodėme, o pažeidėjai gali būti baudžiami įstatymu. Tuo tarpu krikščioniškose šalyse alkoholis yra plačiai priimtinas ir netgi integruotas į tam tikras religines apeigas, pavyzdžiui, komuniją.

Indijoje kanapės ir opijus tradiciškai buvo vartojami tiek medicininiais, tiek religiniais tikslais. Kanapės, žinomos kaip „bhang“, buvo vartojamos per šventes ir ritualus. Tačiau valdant kolonijinei valdžiai britai stengėsi kontroliuoti ir apriboti šių medžiagų vartojimą, remdamiesi savo moraliniais standartais ir ekonominiais interesais.

Istoriniai pokyčiai ir medžiagų stigma

Istoriškai tam tikrų medžiagų statusas radikaliai keitėsi, atspindėdamas socialinius ir politinius pokyčius. Heroinas yra puikus pavyzdys. XIX a. jis buvo atrastas kaip morfino junginys ir buvo laikomas stebuklingu vaistu nuo kosulio bei kitų negalavimų. Jis buvo plačiai naudojamas medicinoje ir netgi rekomenduojamas vaikams. Tik vėliau buvo suprasta jo priklausomybės rizika ir heroinas tapo griežtai kontroliuojama medžiaga.

Alkoholis yra dar vienas psichoaktyviosios medžiagos pavyzdys, kurios vartojimas yra labai populiarus, nepaisant didžiulio mirtingumo ir socialinės žalos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, alkoholis kasmet sukelia apie 3 mln. mirčių pasaulyje. Lietuvoje alkoholis taip pat yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų priežasčių. Nepaisant to, alkoholis yra socialiai priimtinas ir dažnai netgi skatinamas kultūrinėse ir socialinėse veiklose dėl istoriškai ilgos ir plačiai praktikuojamos vartojimo kultūros.

Tabakas, nepaisant akivaizdžios žalos sveikatai, išliko legalia medžiaga daugelyje pasaulio šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako vartojimas kasmet sukelia apie 8 mln. mirčių pasaulyje. Lietuvoje, remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, tabako vartojimo sukeltos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių. Vis dėlto, tabako pramonė yra didelė ekonominė jėga, turinti įtakos politikai ir visuomenės požiūriui. Pavyzdžiui, „Philip Morris International“ siekė įvesti savo kaitinamojo tabako gaminį IQOS JAV rinkoje, teigdama, kad šis produktas sumažina kenksmingų cheminių medžiagų poveikį, palyginus su tradicinėmis cigaretėmis. 2020 m. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido prekybą IQOS informuojant pirkėjus apie mažiau žalingą šio produkto poveikį sveikatai palyginus su tradicinėmis cigaretėmis.

Įdomu tai, kad visuomenės požiūris į psichoaktyviąsias medžiagas yra labiau susijęs su vartojimo aplinkybėmis nei su pačia medžiaga. Tokie pavyzdžiai akivaizdūs ir kalbant apie opiodus. Nors heroinas buvo uždraustas dėl priklausomybės rizikos, sintetinių opioidų, tokių kaip oksikodonas ir fentanilis, vartojimas medicinoje yra plačiai paplitęs. Asmuo, vartojantis sintetinius opioidus pagal gydytojo receptą, yra visuomenės vertinamas tolerantiškiau nei tas, kuris vartoja nelegalius opioidus. JAV opioidų krizė parodė, kad nuo šių vaistų priklausomi žmonės susiduria su rimtomis sveikatos problemomis. Nepaisant to, farmacijos kompanijos ir toliau gamina bei platina šiuos vaistus, o pacientai, vartojantys juos medicininiais tikslais, retai susiduria su ta pačia socialine stigmatizacija kaip tie, kurie vartoja opioidus nelegaliame kontekste.

Iš aukščiau paminėto pavyzdžio matome, kad stigmatizacija labiau priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis medžiagos vartojamos ir kas jas vartoja. Medžiagos, kurios sukelia didelę žalą, tokios kaip alkoholis ir tabakas, lieka legalios ir socialiai priimtinos, o kitos, nors ir neretai turinčios mažesnį žalingą poveikį, yra griežtai draudžiamos. Tuo tarpu žmonės, vartojantys nelegalius opioidus, dažnai susiduria su stigmatizacija ir teisinėmis pasekmėmis, nors priklausomybės problema gali būti tokia pat rimta kaip ir tų, kurie priklausomi nuo legaliai skiriamų sintetinių opioidų.

Šie pavyzdžiai rodo, kad draudimų ir kontrolės politika dažnai grindžiama ne vien moksliniais duomenimis ar realia žala, bet ir socialiniais bei politiniais interesais. Tai skatina diskusiją apie tai, kaip visuomenė turėtų vertinti ir reguliuoti įvairias psichoaktyviąsias medžiagas, siekdama sumažinti žalą ir užtikrinti teisingą požiūrį į visus asmenis, nepriklausomai nuo to, kokias medžiagas jie vartoja.

Vakarų įtaka ir globalizacija

Tarptautinė psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės sistema daugiausia atspindi Vakarų valstybių – ypač JAV ir Europos šalių – vertybes, interesus ir kultūrines normas. JAV, būdama ekonomine ir politine supervalstybe, stipriai paveikė pasaulio psichoaktyviųjų medžiagų politiką. 1912 m. Hagos opijaus konvencija ir vėlesnės tarptautinės sutartys buvo sukurtos daugiausia JAV iniciatyva, siekiant kontroliuoti opijaus prekybą ir vartojimą.

Kitose kultūrose, nutolusiose nuo Vakarų normų, egzistuoja visiškai kitokie požiūriai į psichoaktyviąsias medžiagas. Pavyzdžiui, koka lapai, tradiciškai vartojami Andų kalnuose vietinių gyventojų kaip natūralus stimuliantas, yra neatsiejama kultūrinės, medicininės ir dvasinės praktikos dalis. Andų gyventojai naudoja koka lapus dėl jų energijos suteikiančių savybių, kurie padeda susidoroti su fiziniu krūviu, deguonies trūkumu aukštumose ir skausmais. Lapų kramtymas yra šimtmečius gyvavusi praktika, kuri turi mažai bendro su kokaino gamyba ir poveikiu. Vis dėlto, tarptautinė psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės politika draudžia šių lapų vartojimą daugelyje pasaulio šalių, nes iš koka lapų galima sintetinti kokainą.

Kultūrinės ir ekonominės aplinkybės gali paveikti požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas, nepaisant jų žalingo poveikio. Nikotinas, kilęs iš vietinių Amerikos tautų tradicijų, buvo suvakarietintas ir išplėtotas į didžiulę pasaulinę rinką, kurioje  dominuoja Vakarų kompanijos, tokios kaip British American Tobacco ir Philip Morris. Tabako pramonė – milijardų dolerių vertės rinka – tiekia produktą, kuris sukelia stiprią priklausomybę, tačiau vis dar yra daugelyje valstybių ir dažnai vaizduojamas kaip priimtinas visuomenėje.

Taip pat svarbu paminėti, kad tabako pramonė daro ypatingą įtaką mažų ir vidutinių pajamų šalių vyriausybėms, pabrėždamos ekonominę naudą ir taip stabdydamos griežtesnių tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą. Puikus to pavyzdys – Malavis. Tabako pramonė pasinaudojo šalies ekonominiu pažeidžiamumu ir priklausomybe nuo tabako auginimo, siekdama blokuoti tarptautines tabako kontrolės iniciatyvas. Tabako kompanijos aktyviai priešinosi PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (FCTC) įgyvendinimui, grasindamos sumažinti investicijas arba darbo vietas, jei būtų įvestos griežtesnės reguliavimo priemonės. Ši taktika padėjo išlaikyti silpnus reguliavimus, leidžiančius pramonei tęsti veiklą, nepaisant didžiulių visuomenės sveikatos nuostolių.

Šie dvigubi standartai atspindi ne tiek medžiagų savybes, kiek kultūrinius ir ekonominius interesus. Taigi, psichoaktyvių medžiagų politika dažnai yra neatsiejama nuo geopolitikos ir ekonominės naudos.

Politika, populizmas ir draudimų politika ir “kito” baimė

Psichoaktyviųjų medžiagų draudimų politika dažnai grindžiama ne moksliniais duomenimis apie medžiagos žalą, bet politiniais, ideologiniais ir moraliniais motyvais. Politikai dažnai naudojasi psichoaktyviųjų medžiagų tema siekdami populiarumo, žadėdami griežtus veiksmus, didesnį saugumą ir kovą su nusikalstamumu. Tačiau toks požiūris ne visada sprendžia problemos esmę ir gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

Sue Pryce savo knygoje „Fixing Drugs: The Politics of Drug Prohibition“ pabrėžia, kad daugelis politikų bando valdyti psichoaktyviųjų medžiagų problemas draudimais, o ne spręsti jas iš pagrindų. Ji teigia, kad draudimų politika veda į stigmatizaciją, stiprina nusikalstamas gaujas, skatina sisteminį smurtą, terorą, korupciją ir net tarptautinius konfliktus.

Politikai retai pripažįsta, kad psichoaktyviųjų medžiagų problema yra sudėtinga ir daugialypė, reikalaujanti kompleksinio sprendimo platesniame kontekste (apimant švietimo, gydymo, mokslo tyrimų finansavimo ir kitas sritis). Vietoj to, jie dažnai renkasi paprastus, bet neveiksmingus sprendimus, kurie gali būti populiarūs rinkėjų akyse, bet neefektyvūs ilgalaikėje perspektyvoje.

Taip pat vienas iš veiksnių, lemiančių požiūrį į tam tikras medžiagas, yra kultūriniai skirtumai ir ksenofobija. Istoriškai medžiagos, kurios buvo svetimos tam tikrai kultūrai, dažnai buvo laikomos pavojingomis, amoraliomis ar net demoniškomis. Ši baimė dažnai buvo susijusi su svetimumo pojūčiu ir nežinojimu apie naują medžiagą bei jos poveikį.

Pavyzdžiui, XVII a. tabakas, atvežtas iš Amerikos į Europą, buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Rusijoje ir Vokietijoje tabako rūkymas buvo laikomas nusikaltimu, ir rūkoriai galėjo būti griežtai baudžiami. Tabakas buvo siejamas su „barbariškais“ indėnais, o jo vartojimas buvo laikomas svetimos kultūros įtaka, kuri gali pakenkti vietiniams papročiams ir tradicijoms.

Panaši tendencija matoma ir šiandien. Psichoaktyviosios medžiagos dažnai siejamos su tam tikromis socialinėmis grupėmis ar imigrantais, sukeldami ksenofobiją ir norą juos kontroliuoti ar uždrausti. Pavyzdžiui, XX a. pr. JAV opijaus vartojimas buvo siejamas su kinų imigrantais, kokaino vartojimas – su afroamerikiečiais, o kanapių vartojimas – su meksikiečiais. Šie stereotipai padėjo formuoti griežtą psichoaktyviųjų medžiagų draudimų politiką, grindžiamą ne tiek moksliniais faktais, kiek rasiniais, socialiniais prietarais.

Draudimų politika turi daugybę neigiamų pasekmių, kurios dažnai yra ignoruojamos. Viena iš pagrindinių pasekmių yra juodosios rinkos plėtra. Kai medžiagos yra uždraustos, paklausa niekur nedingsta, ji sukuria nelegalią rinką, kurią kontroliuoja nusikalstamos grupuotės. Šios grupuotės dažnai naudoja smurtą, korupciją ir terorą siekdamos kontroliuoti rinką ir apsaugoti savo interesus.

Pavyzdžiui, Meksikoje karai tarp kartelių ir valdžios institucijų per pastaruosius dešimtmečius nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Tai ne tik statistika – tai realūs žmonės, šeimos ir bendruomenės, kurios patiria smurtą ir netektis. Psichoaktyviųjų medžiagų prekyba finansuoja teroristines organizacijas, destabilizuoja valstybes ir kelia grėsmę tarptautiniam saugumui.

Be to, draudimai stigmatizuoja vartotojus, kurie bijo ieškoti pagalbos dėl priklausomybės ar sveikatos problemų. Tai apsunkina sveikatos priežiūros institucijų darbą, didina perdozavimo atvejų skaičių ir skatina ligų plitimą, tokių kaip ŽIV infekcija ir hepatitas.

Draudimų politika taip pat sukuria didelę finansinę naštą valstybei. Milijardai eurų yra išleidžiami teisėsaugai, teismams ir kalėjimams, kovojant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir prekyba. Šios lėšos galėtų būti panaudotos prevencijai, švietimui ir gydymui, kurie būtų efektyvesni sprendžiant problemą.

Ar laikas permąstyti draudimų politiką?

Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė draudimų politika ne visada duoda norimų rezultatų, kyla klausimas, ar nereikėtų permąstyti požiūrio į psichoaktyviąsias medžiagas? Kai kurios šalys jau žengė šį žingsnį ir pasiekė teigiamus rezultatus.

Portugalija 2001 m. dekriminalizavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Vietoje baudžiamųjų priemonių, šalis orientavosi į gydymą, prevenciją ir socialinę reintegraciją. Rezultatai rodo, kad sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, perdozavimo atvejų ir su tuo susijusių sveikatos problemų. ŽIV infekcijų skaičius tarp psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų sumažėjo, o daugiau žmonių kreipiasi pagalbos dėl priklausomybės. Kita vertus, pastaraisiais metais pastebėta tam tikrų neigiamų tendencijų. 2022 m. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Portugalijoje padidėjo. Nuo 2001 m. iki 2022 m. suaugusiųjų, bent kartą vartojusių nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, procentas išaugo nuo 7,8% iki 12,8%. Nors šis rodiklis vis dar yra žemesnis už Europos vidurkį, tendencija kol kas rodo didėjantį vartojimą. Visgi, vertinant dekriminalizacijos poveikį vartojimui, svarbu pažymėti, kad šis vartojimo didėjimas neapsiriboja vien Portugalija. Nuo 2001 m. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas augo ir kitose Europos šalyse, nepaisant to, ar jose buvo įgyvendinta dekriminalizacija. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur dekriminalizacija nėra įvesta, kanapes bent kartą gyvenime vartojusių suaugusiųjų procentas nuo 2001 iki 2022 m. padidėjo daugiau nei dvigubai. Taigi, nors Portugalijos atveju pastebimas vartojimo augimas, tai atspindi platesnę regioninę tendenciją, kurią veikia įvairūs socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai.

Kanada ir Urugvajus legalizavo kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais, siekdami kontroliuoti rinką, sumažinti nusikalstamumą ir surinkti papildomų mokesčių pajamų. Šios šalys investuoja į švietimą, prevenciją ir gydymą, suprasdamos, kad vien tik draudimai problemos neišspręs.

Šveicarija išsiskyrė inovatyvia politika, taikydama heroino pagalbinę terapiją (HAT) griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, skirtą asmenims, kuriems tradicinis opioidų pakaitinis gydymas nebuvo veiksmingas. Šis metodas, unikalus savo požiūriu ir įgyvendinimu, prisidėjo prie perdozavimo ir AIDS atvejų skaičiaus sumažinimo bei pacientų gyvenimo kokybės gerinimo. Svarbu paminėti, kad kitos šalys, nors tyrimai ir praktika rodo teigiamas tendencijas, nesiryžta žengti šio žingsnio dėl sociologinių ir politinių priežasčių.

Išvados

Apžvelgiant psichoaktyviųjų medžiagų draudimų politikos kultūrinius, istorinius ir religinius kontekstus, tampa akivaizdu, kad visuomenės požiūris į šias medžiagas formuojamas ne tik dėl objektyvios žalos ar mokslinių duomenų, bet ir dėl giluminių socialinių bei politinių veiksnių. Tokie aspektai kaip istorinis paveldas ar kultūriniai stereotipai gali kurti tam tikrą naratyvą, kuris dažnai stiprinamas žiniasklaidoje ar politinėje retorikoje. Todėl svarbu suprasti, kad informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas gali būti pateikiama šališkai ir pasitelkiama tam tikrų ideologijų sklaidai. Siūlome kritiškai vertinti viešoje erdvėje pateikiamus teiginius ir giliau analizuoti, kaip susiformuoja mūsų įsitikinimai apie šias medžiagas, išvengiant manipuliacijų, dezinformacijos ir skubotų išvadų.

Literatūra

• Pryce, Sue (2012). Fixing Drugs: The Politics of Drug Prohibition. Palgrave Macmillan.
• Musto, David (1999). The American Disease: Origins of Narcotic Control. Oxford University Press.
• Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). (2021). Metinė ataskaita apie narkotikų situaciją Lietuvoje.
• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). (2020). Global Tobacco Epidemic Report.
• Nutt, David et al. (2010). „Drug harms in the UK: a multicriteria decision analysis”. The Lancet.
• Transform Drug Policy Foundation. (2016). The Alternative World Drug Report.
• European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (EMCDDA). (2020). European Drug Report.
• United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC). (2020). World Drug Report.
• 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai | www.euda.europa.eu
• https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-authorizes-marketing-iqos-tobacco-heating-system-reduced-exposure-information
• https://link.springer.com/article/10.1007/s10552-012-9914-0?utm_source=chatgpt.com
• https://www.euda.europa.eu/media-library/edr24/dashboard-prevalence-cannabis-use-europe_en
• https://www.northcarolinahealthnews.org/2019/01/21/switzerland-couldnt-stop-drug-users-so-it-started-supporting-them

The post Psichoaktyviųjų medžiagų draudimas: kaip kultūra, religija ir istorija formuoja pasaulio požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas appeared first on Young Wave - Jauna Banga.

Psichedelikų tyrimai ir priklausomybės sutrikimai

Psichedelikai (DMT, psilocibinas, meskalinas ir kt.) įvairiose tradicinėse bendruomenėse medicininiais ir sielovados tikslais vartojami jau šimtus (kai kur – tūkstančius) metų. Vakarų visuomenė intensyviau pradėjo domėtis psichedelikais gana neseniai: nuo XX a. šešto dešimtmečio iki maždaug septinto dešimtmečio vidurio, kai vykdyti dideli psichedelikų tyrimai – publikuota virš tūkstančio mokslinių darbų, kuriuose panaudoti daugiau nei 40 000 pacientų duomenys.

Nors po XX a. septintojo dešimtmečio vidurio tyrimai aprimo dėl teisinių ribojimų, per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo susidomėjimas psichedelikų, ypač psilocibino, potencialu gydyti psichines ligas, įskaitant priklausomybes įvairioms medžiagoms.[4]

Psilocibinas randamas daugiau nei šimte grybų rūšių, kurių dauguma priklauso Psilocybe genčiai. Ši medžiaga pasižymi žemu fiziologiniu toksiškumu ir mažu priklausomybės potencialu.[5] Psilocibino, kaip ir kitų klasikinių psichedelikų, sukeliami elgesio pokyčiai daugiausia perduodami per serotonino receptorius, nors ne vien šie receptoriai lemia visą psilocibino poveikį.

Psilocibino poveikis priklausomybės sutrikimams

Pirminiai tyrimai rodo, kad psilocibino terapija turi potencialo padėti alkoholizmu sergantiems žmonėms. Psilocibinas veikia smegenų pagumburį ir migdolinę liauką (angl. amygdala), taip sumažindamas neigiamas emocines būsenas ir stresą, siejamus su priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo sutrikimais.

Ankstyvieji tyrimai rodo, kad psichedelikai gali daryti įtaką trims pagrindinėms priklausomybės sritims: neigiamai emocinei būsenai (įskaitant depresiją ir nerimą), motyvacijai (įskaitant impulsyvų troškimą vartoti ir impulsyvų vartojimą) ir kognityvinėms funkcijoms (įskaitant impulsyvumą ir kognityvinį lankstumą).[6]

Daug žadantys alkoholizmo gydymo psilocibinu tyrimai

Marcus W. Meinhardt ir kt. atlikti eksperimentai parodė, kad chroniškas alkoholio vartojimas sukelia kognityvinio lankstumo sumažėjimą žiurkėse. Alkoholiu sutrikdžius prefrontalinių mGluR2 receptorių veiklą, nusilpo žiurkių savikontrolė, jos perteklinai ieškojo alkoholio.

Psilocibinas, veikdamas 5-HT2A receptorius, kurie dažnai sudaro kompleksus su mGluR2 receptoriais, gali sureguliuoti šių receptorių veiklą. Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad gydymas psilocibinu normalizavo mGluR2 receptorių funkciją, dėl ko tiek alkoholio priklausomos, tiek nepriklausomos, bet su sutrikdytais mGluR2 receptoriais žiurkės rečiau ieškojo alkoholio.[4]

Psilocibinas galimai turi terapinio potencialo gydyti priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo sutrikimus, kadangi neturi daug šalutinių poveikių ir gali sumažinti tam tikrus neigiamus emocinius simptomus, tokius kaip depresija ir nerimas, gerina kognityvinį lankstumą ir mažina kompulsyvumą.[2] Nepaisant tyrimų ribotumo, jų rezultatai rodo, kad psichoterapija su psilocibinu sukelia reikšmingus teigiamus biologinius ir psichologinius pokyčius gydant alkoholio bei tabako vartojimo sutrikimus. Manoma, kad šie pokyčiai įvyksta dėl to, kad psilocibinas gerina neuroplastiškumą ir sukelia mistines patirtis (tokias kaip gilus vienybės su pasauliu pojūtis, „ego mirtis“ ir intensyvūs dvasiniai išgyvenimai)  kurios koreliuoja su teigiamais gydymo rezultatais, nors nėra aišku, ar jos tiesiogiai lemia poveikį.[2]

Gydymas psilocibinu reikšmingai sumažina daugiadienių išgertuvių trukmę ir dažniau baigiasi visiška abstinencija, lyginant su placebo grupėmis ir kitais gydymo metodais.[2, 5] Tyrimas, atliktas su dviem grupėmis – viena buvo gydoma psilocibinu, o kita difenhidraminu (placebu) – skaičiavo, kiek dienų individai stipriai gėrė po terapijos. Skirtumas siekė net 14 %: psilocibino grupė 9,7 % dienų, o difenhidramino – 23,6 %. Psilocibino grupėje buvę asmenys taip pat vidutiniškai suvartojo mažiau alkoholio vienetų per dieną.[5]

Tiriant psilocibino poveikį žiurkėms nustatyta, kad gydymo psilocibinu efektyvumas priklauso nuo dozės.[4] Vidutinę dozę gavusios žiurkės rečiau grįždavo prie alkoholio, mažiau jo vartojo, tačiau šis poveikis buvo trumpalaikis. Didelės ir mikro dozės neturėjo jokio poveikio žiurkėms palyginus su kontroline grupe. Svarbu pabrėžti, kad tokius rezultatus galimai lėmė tai, jog tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis ir juose trūko vieno pagrindinių gydymo elementų – psichoterapijos.

Daug neatsakytų klausimų

Pažymėtina, kad daug žadančių rezultatų tyrimai dažnai vykdomi naudojant vienkartinę psilocibino dozę terapijoje. Tai reiškia, kad psilocibinas neturi didelės rizikos sukelti naujos priklausomybės, tačiau dėl to, kad vienkartinio vartojimo medikamentai yra pigūs gaminti ir gali būti mažiau pelningi farmacijos kompanijoms nei, pavyzdžiui, SSRI antidepresantai, šie tyrimai dažnai susiduria su finansavimo sunkumais.[7]

Nors psilocibinas neturi daug šalutinių poveikių, jo poveikis priklauso nuo vartojančio individo ir aplinkos. Nors ši medžiaga gali sukelti tam tikrus pakitusios tikrovės pojūčius bei sustiprintas emocijas, atitinkama priežiūra ir saugi aplinka gali sumažinti su tuo susijusias rizikas. Taip pat psilocibinas turi labai mažą tikimybę sukelti priklausomybę, kadangi vartotojai labai greitai įgyja toleranciją medžiagos poveikiui.[5]

Nors pirmieji tyrimai daug žadantys, jie yra labai riboti. Daug klausimų vis dar neatsakyta, pavyzdžiui: kaip psilocibino terapija sąveikauja su jau naudojamais gydymo metodais, kaip veikia skirtingas nervų sistemas, kaip psilocibino poveikis priklauso nuo lyties, genetinės variacijos ar kitų asmens savybių.[2]

Kad šios medžiagos poveikis būtų ištirtas tiksliau, reikėtų daugiau ir didesnės imties tyrimų, taikant griežtus tyrimų modelius, nes šitaip būtų galima įvertinti daugiau galimų šalutinių poveikių. Šių tyrimų rezultatus riboja ir tai, kad jie yra vykdomi su šališkais individais (turinčiais lūkesčių, kadangi jau yra vartoję psichedelikų) bei rezultatų bendrumas – iš daugelio užsirašiusių žmonių būna atrinkta tik nedidelė dalis, kadangi daugelis neatitinka tyrimo etikos ir objektyvumo kriterijų. Taip pat labai svarbu paminėti, jog taikant psilocibino terapiją kartu būtina intensyvi psichoterapija.[2]

Tikėkimės, kad ateityje daugės tyrimų, kurie padės sukurti efektyvius alkoholizmo gydymo metodus.

Šaltiniai

1. World Health Organization. (2018). Global status report on alcohol and health 2018. Geneva: World Health Organization. https://www.who.int/publications/i/item/9789241565639
2. van der Meer, P., Fuentes, J., Kaptein, A., et al. (2023). Therapeutic effect of psilocybin in addiction: A systematic review. Frontiers in Psychiatry, 14, 1134454. https://doi.org/10.3389/fpsyt.2023.1134454
3. Jin, H., Marshall, B. D. L., & Montgomery, L. (2021). Factors associated with relapse among individuals in recovery from alcohol use disorder: A systematic review. Substance Use & Misuse, 56(12), 1869–1881.
   https://doi.org/10.1080/10826084.2021.1961874

1. Meinhardt, M. W., Pfarr, S., Bartsch, D., et al. (2021). Psilocybin targets a common molecular mechanism for cognitive impairment and increased craving in alcoholism. Science Advances, 7(4), eabh2399. https://doi.org/10.1126/sciadv.abh2399
2. Bogenschutz, M. P., Ross, S., Bhatt, S., et al. (2022). Percentage of heavy drinking days following psilocybin-assisted psychotherapy vs placebo in the treatment of adult patients with alcohol use disorder: A randomized clinical trial. JAMA Psychiatry, 79(10), 953–962. https://doi.org/10.1001/jamapsychiatry.2022.2096
3. Barbano, M. F., & Cador, M. (2021). Effects of psychedelics on the neurobiology of addiction. Current Opinion in Behavioral Sciences, 38, 46–53. https://doi.org/10.1016/j.cobeha.2020.10.007
4. Reiff, C. M., Richman, E. E., Nemeroff, C. B., et al. (2020). Psychedelics and psychedelic-assisted psychotherapy. American Journal of Psychiatry, 177(5), 391–410. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2019.19010035

The post Ar gydysime alkoholizmą magiškais grybais? appeared first on Young Wave - Jauna Banga.